Kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas, nepatikslintas kaip ūminis ar lėtinis

Anatomija

Kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas, nepatikslintas kaip ūminis ar lėtinis, yra liga, paveikianti inkstus, kurie yra esminiai organai, atsakingi už skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą organizme. Inkstai turi sudėtingą struktūrą, sudarytą iš nefronų, kurie yra funkciniai inkstų vienetai. Kiekvienas nefronas susideda iš glomerulo ir kanalėlių, kuriuose vyksta filtracija ir reabsorbcija. Ši liga paveikia inkstų kanalėlius ir intersticinį audinį, sukeldama uždegimą, kuris gali sutrikdyti inkstų funkciją ir sukelti įvairių komplikacijų.

Ligos aprašymas

Kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas yra uždegiminė inkstų liga, kuri gali būti ūminė arba lėtinė, tačiau šiuo atveju ji nėra patikslinta. Liga gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimus, o tai gali turėti rimtų pasekmių visam organizmui. Dėl uždegimo gali pasireikšti edema, skysčių susilaikymas, hipertenzija ir net inkstų nepakankamumas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti daugelio sistemų, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą, bei sukelti įvairių sveikatos problemų.

Ligos priežastis

Kanalėlių ir intersticinio audinio nefrito priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti infekcijos, toksinai, autoimuninės reakcijos, vaistų poveikis arba alerginės reakcijos. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima bakterines infekcijas, tokias kaip pielonefritas, ir vaistus, tokius kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Be to, tam tikros ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Mechanizmai, dėl kurių atsiranda nefritas, gali apimti uždegiminių mediatorių išsiskyrimą, imuninės sistemos aktyvaciją ir audinių pažeidimą.

Rizikos faktoriai

• Viena iš svarbiausių rizikos faktorių yra ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas, ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kurie gali sukelti inkstų pažeidimus.
• Infekcijos, ypač šlapimo takų infekcijos, taip pat gali padidinti ligos riziką.
• Asmenys, turintys autoimuninių ligų, yra labiau linkę susirgti šia liga.
• Paveldimumas ir genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti patinimą, ypač aplink akis ir kojose, padidėjusį kraujospūdį, šlapimo pokyčius (pvz., kraujo buvimą šlapime ar sumažėjusį šlapimo kiekį) ir bendrą silpnumą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir karščiavimas, pykinimas ar vėmimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos sunkumo.

Diagnostika

Diagnostika prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, kurie gali parodyti inkstų funkcijos sutrikimus, bei šlapimo tyrimai, siekiant nustatyti uždegimą, baltymų ar kraujo buvimą. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kad būtų įvertinta inkstų struktūra ir nustatyti galimi pažeidimai.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Paprastai gydymas apima vaistus, kurie mažina uždegimą, tokius kaip kortikosteroidai, ir vaistus, kurie gerina inkstų funkciją. Taip pat svarbu pašalinti bet kokias galimas priežastis, tokias kaip infekcijos ar vaistų poveikis. Nemedicininiai sprendimai gali apimti dietos korekcijas ir skysčių vartojimo kontrolę. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biologinius vaistus ir naujas imunoterapijas, kurios gali būti naudingos gydant lėtines formas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas