Kapoši sarkoma
Anatomija
Kapoši sarkoma yra vėžinė liga, kuri dažniausiai paveikia odą, limfmazgius ir vidaus organus. Ši liga išsivysto iš kraujagyslių ląstelių, todėl dažniausiai pasireiškia kaip odos pažeidimai, kurie gali būti violetinės, raudonos arba rudos spalvos. Kapoši sarkoma gali paveikti įvairias žmogaus anatomijos sistemas, įskaitant imuninę sistemą, kadangi ji dažnai pasireiškia asmenims, turintiems nusilpusią imuninę sistemą, pavyzdžiui, sergantiems ŽIV/AIDS. Taip pat liga gali paveikti plaučius, kepenis ir virškinimo traktą, sukeldama rimtus sveikatos sutrikimus.
Ligos aprašymas
Kapoši sarkoma yra reta vėžio forma, kuri priklauso kraujagyslių navikų grupei. Ji dažniausiai pasireiškia vyrams, ypač tiems, kurie yra užsikrėtę ŽIV. Ši liga gali turėti skirtingų formų, įskaitant klasikinius, endemininius, imuninį nepakankamumą sukeliantį ir po transplantacijos. Kapoši sarkoma yra svarbi dėl jos ryšio su ŽIV/AIDS pandemija ir jos poveikio sergančiųjų gyvenimo kokybei. Liga gali sukelti didelį psichologinį stresą ir socialinę stigmatizaciją, todėl jos supratimas ir gydymas yra itin aktualūs.
Ligos priežastis
Kapoši sarkomos priežastis dažniausiai siejama su žmogaus herpes virusu 8 (HHV-8), kuris yra pagrindinis šios ligos sukėlėjas. Šis virusas gali būti perduodamas per seksualinius kontaktus, kraują ir organų transplantacijas. Be viruso, riziką susirgti Kapoši sarkoma gali didinti ir kiti veiksniai, tokie kaip imuninės sistemos silpnėjimas, pavyzdžiui, dėl ŽIV infekcijos ar vartojant imunosupresantus po organų transplantacijos. Taip pat genetiniai veiksniai gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
Rizikos faktoriai
- ŽIV/AIDS – asmenys, sergantys ŽIV, turi didesnę riziką susirgti Kapoši sarkoma dėl nusilpusios imuninės sistemos.
- HHV-8 infekcija – šio viruso buvimas organizme yra pagrindinis Kapoši sarkomos vystymosi veiksnys.
- Imunosupresija – žmonės, kurie vartoja vaistus, slopinančius imuninę sistemą, pavyzdžiui, po organų transplantacijos, taip pat yra labiau linkę susirgti šia liga.
- Geografiniai ir etniniai veiksniai – Kapoši sarkoma dažniau pasitaiko tam tikrose geografiniuose regionuose ir etniniuose grupėse, pavyzdžiui, Afrikoje ir tarp kai kurių Viduržemio jūros tautų.
Simptomai
- Pagrindiniai Kapoši sarkomos simptomai apima odos pažeidimus, kurie gali atrodyti kaip violetinės, raudonos arba rudos spalvos dėmės ar mazgeliai. Šie pažeidimai gali būti skausmingi, niežti arba kraujuoti. Liga taip pat gali sukelti limfmazgių patinimą, ypač pažastyse, kakle arba kirkšnyse. Sunkiomis ligos formomis gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai, pilvo skausmas ar virškinimo sutrikimai, priklausomai nuo to, kurie vidaus organai yra paveikti.
Diagnostika
Kapoši sarkomos diagnozė paprastai prasideda nuo fizinio tyrimo ir anamnezės surinkimo. Gydytojas gali atlikti odos biopsiją, kad patvirtintų diagnozę, tiriant pažeistą audinį mikroskopu. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti HHV-8 viruso buvimą, bei vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų įvertintas ligos paplitimas organizme.
Gydymas
Kapoši sarkomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir paciento bendros sveikatos būklės. Gydymo galimybės apima chemoterapiją, radioterapiją, imunoterapiją ir antiretrovirusinį gydymą (jei pacientas serga ŽIV). Naujoviški gydymo būdai, tokie kaip monocloniniai antikūnai, taip pat gali būti taikomi. Be medicininių sprendimų, paciento gyvenimo būdo pakeitimai, tokie kaip sveika mityba ir streso valdymas, gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę ir gydymo efektyvumą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas