Karotidinės arterijos sindromas (hemisferinis)

Anatomija

Karotidinės arterijos sindromas, dar žinomas kaip hemisferinis sindromas, yra susijęs su vidinėmis karotidinėmis arterijomis, kurios tiekia kraują į smegenis. Šios arterijos yra gyvybiškai svarbios, nes jos aprūpina deguonimi ir maistinėmis medžiagomis didžiąją dalį smegenų. Dėl šių arterijų užsikimšimo ar susiaurėjimo gali atsirasti smegenų išemija, sukelianti įvairius neurologinius sutrikimus. Paveikti gali būti ir kiti organai, tačiau pirmiausia kenčia smegenys, kurios reikalauja nuolatinio kraujo tiekimo, kad išliktų sveikos ir funkcionuotų tinkamai.

Ligos aprašymas

Karotidinės arterijos sindromas yra būklė, kuri atsiranda dėl kraujo tiekimo sutrikimų į smegenis. Ši liga dažnai pasireiškia kaip smegenų išemija, kuri gali sukelti laikinus ar nuolatinius neurologinius deficitus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši liga gali būti pirmasis ženklas, kad žmogus patiria didesnę riziką gauti insultą. Sindromas gali pasireikšti įvairiomis formomis, nuo nesunkių simptomų iki sunkių neurologinių sutrikimų, todėl jo ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs.

Ligos priežastis

Pagrindinės karotidinės arterijos sindromo priežastys gali būti: aterosklerozė, kuri sukelia arterijų užsikimšimą riebalų nuosėdomis; trombozė, kai kraujo krešuliai blokuoja arteriją; ir embolizmas, kai krešuliai ar kitos medžiagos keliauja per kraują ir užkemša arteriją. Be to, hipertenzija, cukrinis diabetas ir rūkymas taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi, nes jie pažeidžia kraujagyslių sieneles ir didina užsikimšimo riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria šią ligą dėl natūralaus kraujagyslių senėjimo proceso.
• Genetika – šeimos istorija širdies ir kraujagyslių ligų gali padidinti riziką.
• Obezitetas – padidėjęs kūno svoris didina kraujospūdį ir cholesterolio lygį, kas gali paveikti kraujagysles.
• Rūkymas – tabako vartojimas silpnina kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozę.
• Fizinis neaktyvumas – mažas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie nutukimo ir kitų sveikatos problemų, didinančių riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti galvos skausmą, silpnumą ar tirpimą vienoje kūno pusėje, regėjimo sutrikimus, kalbos problemas ir koordinacijos praradimą. Simptomai gali skirtis nuo lengvų ir trumpalaikių iki sunkių ir ilgalaikių, priklausomai nuo smegenų pažeidimo laipsnio.

Diagnostika

Karotidinės arterijos sindromas diagnozuojamas naudojant įvairius tyrimus. Pirmiausia atliekamas fizinis tyrimas, kurio metu gydytojas vertina neurologinius simptomus. Tolesni tyrimai gali apimti ultragarsinį tyrimą, kuris leidžia įvertinti kraujo pritekėjimą į karotidines arterijas, kompiuterinę tomografiją (KT) ar magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kurios padeda nustatyti smegenų pažeidimus.

Gydymas

Gydymas karotidinės arterijos sindromui gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Medicininiai sprendimai dažnai apima antikoaguliantų ir trombocitų agregacijos inhibitorių vartojimą, siekiant sumažinti kraujo krešulių riziką. Chirurginiai metodai, tokie kaip karotidinės endarterektomijos procedūra, gali būti taikomi, kad būtų pašalinta užsikimšusi medžiaga iš arterijų. Naujausi tyrimai taip pat nagrinėja minimaliai invazinius metodus, tokius kaip angioplastika ir stentavimas, kurie gali būti efektyvūs gydant šią būklę ir sumažinant komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas