Karščiavimas (neaiškios kilmės)

Anatomija

Karščiavimas (neaiškios kilmės) yra būklė, kai žmogaus kūno temperatūra pakyla virš normos, tačiau tiksli šios būklės priežastis lieka neaiški net po išsamių medicininių tyrimų. Ši liga gali paveikti įvairias organizmo sistemas, tačiau dažniausiai ji susijusi su imuninės, endokrininės ir nervų sistemomis. Imuninė sistema reaguoja į infekcijas ir uždegimus, o karščiavimas gali būti organizmo atsakas į patogenus, tokius kaip bakterijos, virusai ar grybeliai. Endokrininė sistema, kuri reguliuoja hormonų gamybą, taip pat gali būti paveikta, nes karščiavimas gali sukelti hormonų disbalansą. Nervų sistema, ypač hipotalamas, kuris reguliuoja kūno temperatūrą, yra esminis komponentas šioje ligos eigoje.

Ligos aprašymas

Karščiavimas neaiškios kilmės apibūdinamas kaip karščiavimas, trunkantis ilgiau nei 38 °C, ir nesant aiškių infekcinių ar uždegiminių ligų požymių. Ši būklė yra svarbi, nes ji gali būti susijusi su įvairiomis sunkiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, autoimuniniai sutrikimai ar infekcinės ligos, kurios gali būti sunkiai diagnozuojamos. Dėl neaiškios kilmės karščiavimas gali sukelti didelį nerimą pacientams ir gydytojams, o tai gali komplikuoti gydymo procesą ir reikalauti išsamių diagnostinių tyrimų.

Ligos priežastis

Pagrindinės karščiavimo neaiškios kilmės priežastys gali būti labai įvairios. Jos apima infekcijas (bakterinės, virusinės, grybelinės), autoimuninius sutrikimus, navikus, endokrininės sistemos sutrikimus, alergines reakcijas ir vaistų sukeliamas reakcijas. Mechanizmai, kurie gali sukelti karščiavimą, dažnai apima uždegiminius procesus, kurie aktyvuoja imuninę sistemą ir sukelia temperatūros padidėjimą. Rizikos veiksniai gali apimti amžių, lėtines ligas, imuninės sistemos funkcijos sutrikimus ir neseniai patirtas infekcijas.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės ir kūdikiai yra labiau linkę į karščiavimą dėl silpnesnės imuninės sistemos.
• Lėtinės ligos – žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, pvz., cukriniu diabetu ar širdies ligomis, yra labiau pažeidžiami.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų, kyla didesnė karščiavimo rizika.
• Neseni infekcijos – žmonės, neseniai sirgę infekcinėmis ligomis, gali patirti karščiavimą neaiškios kilmės.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai dažniausiai apima nuolatinį ar pasikartojantį karščiavimą, kuris gali būti susijęs su prakaitavimu, šaltkrėčiu, galvos skausmu, raumenų skausmu ir bendru silpnumu. Kai kuriais atvejais gali būti ir papildomų simptomų, tokių kaip kosulys, pilvo skausmas ar odos bėrimai, priklausomai nuo galimos ligos priežasties.

Diagnostika

Karščiavimo neaiškios kilmės diagnozė reikalauja išsamaus medicininio įvertinimo. Gydytojai dažnai atlieka fizinį tyrimą, anamnezės rinkimą, laboratorinius tyrimus (kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus) ir vaizdinius tyrimus (rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus). Kartais gali prireikti specialių tyrimų, tokių kaip biopsijos, kad būtų galima nustatyti tikslią ligos priežastį.

Gydymas

Karščiavimo neaiškios kilmės gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Jei priežastis yra infekcija, gali būti skiriami antibiotikai ar antivirusiniai vaistai. Jei karščiavimą sukelia autoimuninis sutrikimas, gali prireikti imunosupresantų. Be to, simptominiam gydymui gali būti naudojami karščiavimą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Nemedicininiai sprendimai apima poilsį, gausų skysčių vartojimą ir subalansuotą mitybą. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus ir kitas pažangias gydymo formas, kurios gali būti taikomos priklausomai nuo specifinės ligos priežasties.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas