Kartotinė ir pastovi hematurija, difuzinis endokapiliarinis proliferacinis glomerulonefritas

Anatomija

Kartotinė ir pastovi hematurija, difuzinis endokapiliarinis proliferacinis glomerulonefritas yra liga, paveikianti inkstus, kurie yra esminiai organai, atsakingi už kraujo filtravimą ir šalinimą. Ši liga pažeidžia glomerulus – smulkias kraujagysles inkstuose, kurios atlieka filtracijos funkciją. Dėl šio pažeidimo gali sutrikti inkstų funkcija, sukeliant kraujo priemaišas šlapime (hematuriją), o tai rodo, kad inkstų filtravimo sistema yra pažeista. Dėl difuzinių endokapiliarinių proliferacijų glomerulų struktūroje gali atsirasti uždegiminių procesų, kurie dar labiau pablogina inkstų veiklą.

Ligos aprašymas

Kartotinė ir pastovi hematurija, difuzinis endokapiliarinis proliferacinis glomerulonefritas yra rimta liga, kuri gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų, įskaitant lėtinį inkstų nepakankamumą. Liga pasižymi nuolatine arba pasikartojančia hematurija, kuri gali būti lydima kitų simptomų, tokių kaip baltymas šlapime. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, taip pat kelti grėsmę gyvybei, jei nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti autoimuninės reakcijos, infekcijos, toksinai, genetiniai veiksniai ir alerginės reakcijos. Autoimuninės ligos, tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė, gali sukelti glomerulų uždegimą. Infekcijos, tokios kaip streptokokinė infekcija, taip pat gali sukelti glomerulonefritą. Be to, tam tikri vaistai ir toksinai gali pažeisti inkstų struktūras. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi, ypač jei šeimoje jau buvo inkstų problemų.

Rizikos faktoriai

• Šeimos anamnezė inkstų ligoms – jei šeimoje yra buvę inkstų ligų atvejų, rizika susirgti šia liga didėja.
• Autoimuninės ligos – asmenys, sergantys autoimuninėmis ligomis, yra labiau linkę į glomerulonefritą.
• Infekcijos – anksčiau patirtos infekcijos, ypač streptokokinės, gali padidinti ligos riziką.
• Toksinai ir vaistai – tam tikrų cheminių medžiagų ar vaistų poveikis gali sukelti inkstų pažeidimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai yra kraujo priemaišos šlapime (hematurija), kurios gali būti matomos plika akimi arba nustatomos laboratoriniais tyrimais. Be to, gali pasireikšti baltymas šlapime, patinimas, ypač aplink akis ir kojose, aukšta kraujospūdžio, nuovargis, ir kartais skausmas juosmens srityje. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos sunkumo ir paveiktų inkstų funkcijos laipsnio.

Diagnostika

Ligos diagnozė apima keletą tyrimų. Pirmiausia atliekamas šlapimo tyrimas, siekiant nustatyti hematuriją ir baltymų buvimą. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti inkstų funkciją, įskaitant kreatinino ir karbamido kiekį. Be to, gali būti rekomenduojama atlikti inkstų ultragarso tyrimą arba biopsiją, kad būtų galima išsamiau įvertinti glomerulų būklę ir uždegimo laipsnį.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima kortikosteroidus ir imunosupresantus, kurie padeda sumažinti uždegimą ir imuninės sistemos aktyvumą. Taip pat gali būti skiriami antihipertenziniai vaistai, siekiant kontroliuoti kraujospūdį. Nemedicininiai sprendimai apima dietos pakeitimus, pvz., sumažintą druskos vartojimą, ir gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip reguliarus fizinis aktyvumas. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie tikslingai veikia imuninę sistemą. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir paciento sveikatos būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas