Kartotinė ir pastovi hematurija, difuzinis mezanginis proliferacinis glomerulonefritas

Anatomija

Kartotinė ir pastovi hematurija, difuzinis mezanginis proliferacinis glomerulonefritas yra liga, tiesiogiai susijusi su inkstų anatomija. Inkstai yra poriniai organai, esantys abiejose stuburo pusėse, o jų pagrindinė funkcija yra kraujo filtravimas, atliekant toksinų ir perteklinio skysčio pašalinimą. Ši liga paveikia glomerulus – mikroskopinius filtravimo vienetus inkstuose, kurie yra atsakingi už kraujo filtravimą. Glomerulonefritas sukelia uždegimą ir pažeidimus mezanginiuose audiniuose, kurie palaiko glomerulų struktūrą, todėl sutrinka inkstų funkcija ir gali pasireikšti kraujo buvimas šlapime (hematurija).

Ligos aprašymas

Kartotinė ir pastovi hematurija, difuzinis mezanginis proliferacinis glomerulonefritas yra lėtinis uždegiminis procesas inkstuose, kuris gali sukelti nuolatinį hematuriją – kraujo buvimą šlapime. Ši liga yra svarbi, nes ji gali virsti sunkiomis inkstų funkcijos sutrikimo formomis, tokiomis kaip lėtinis inkstų nepakankamumas. Be to, ji gali turėti įtakos pacientų gyvenimo kokybei, sukelti nuovargį, patinimą ir kitus simptomus, todėl būtina ją atpažinti ir gydyti kuo anksčiau.

Ligos priežastis

Šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra autoimuninės reakcijos, kuriose organizmas pats atakuoja savo inkstų audinius, arba infekcijos, sukeltos bakterijų ar virusų. Taip pat gali pasireikšti genetiniai veiksniai, kurie didina riziką susirgti šia liga. Kitos galimos priežastys apima alergines reakcijas ir sistemines ligas, tokias kaip lupus erythematosus. Visi šie veiksniai gali sukelti uždegimą ir glomerulų pažeidimus.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija inkstų ligų gali padidinti riziką susirgti.
• Infekcijos – kvėpavimo takų infekcijos ar odos uždegimai gali sukelti antikūnų formavimąsi, kurie pažeidžia inkstus.
• Imuninės ligos – autoimuninės ligos, tokios kaip lupus, gali padidinti riziką susirgti glomerulonefritu.
• Vyrų lytis – vyrai dažniau serga šia liga nei moterys.

Simptomai

• Pagrindinis simptomas yra hematurija, kuri gali būti pastebima tiek akivaizdžiai, tiek mikroskopiškai.
• Pacientai gali skųstis patinimu, ypač aplink akis ir kojose, dėl skysčių susilaikymo.
• Dažnai pasireiškia nuovargis, silpnumas ir bendras negalavimas.
• Kiti simptomai gali apimti šlapimo spalvos pasikeitimą ir dažnesnį šlapinimąsi.

Diagnostika

Šios ligos diagnozė remiasi keliais diagnostiniais tyrimais. Pirmiausia atliekami šlapimo tyrimai, kurie gali parodyti kraujo buvimą šlapime. Taip pat svarbūs kraujo tyrimai, siekiant įvertinti inkstų funkciją ir nustatyti uždegiminius procesus organizme. Kartais gali prireikti atlikti inkstų biopsiją, kad būtų galima tiksliai įvertinti glomerulų pažeidimus ir nustatyti ligos pobūdį.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasties. Paprastai skiriami vaistai, kurie slopina imuninę sistemą, pvz., kortikosteroidai, siekiant sumažinti uždegimą. Taip pat gali būti rekomenduojama dieta, mažinanti druskos ir baltymų vartojimą, kad būtų sumažinta inkstų apkrova. Naujoviškos terapijos, tokios kaip biologiniai vaistai, gali būti taikomos sunkesniais atvejais. Be to, svarbu reguliariai stebėti inkstų funkciją ir atlikti kontrolinius tyrimus, kad būtų galima įvertinti gydymo efektyvumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas