Katarakta ir kitos lęšiuko ligos sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Katarakta yra liga, kuri tiesiogiai veikia akies lęšiuką, kuris yra skaidrus objektyvas, esantis tarp rainelės ir stiklakūnio. Lęšiukas atlieka svarbią funkciją, nes jis fokusuoja šviesą ant tinklainės, leidžiančios matyti aiškiai. Kataraktos atveju lęšiukas tampa drumstas, o tai trukdo šviesai tinkamai patekti į akį. Dėl to gali būti paveikta viso regėjimo sistema, įskaitant tinklainę ir regos nervą, nes jie gauna iškreiptą arba sumažintą šviesos kiekį.

Ligos aprašymas

Katarakta yra progresuojanti liga, kuri dažniausiai pasireiškia vyresniems žmonėms, tačiau ji gali atsirasti ir jaunesniame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Liga sukelia lęšiuko drumstumą, kuris gali sukelti regėjimo pablogėjimą, o kartais ir aklumą. Katarakta gali būti vienašalė arba dvišalė, ir jos simptomai gali pasireikšti skirtingais etapais. Ši liga yra svarbi ne tik dėl jos poveikio regėjimui, bet ir dėl to, kad ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei ir kasdieninei veiklai.

Ligos priežastis

Kataraktos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra amžiaus procesas, kai lęšiuko baltymai pradeda denatūruoti, sukeldami drumstumą. Be to, kitos priežastys gali apimti genetinius veiksnius, sužalojimus, ilgalaikį UV spindulių poveikį, tam tikrų vaistų vartojimą, pavyzdžiui, steroidų, ir sistemines ligas, tokias kaip diabetas. Taip pat yra ir įgimtų kataraktos formų, kurios gali pasireikšti nuo pat gimimo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga katarakta.
• Genetika – šeimos istorija gali padidinti riziką.
• Diabetas – šia liga sergantys pacientai turi didesnę riziką susirgti katarakta.
• UV spindulių poveikis – ilgas buvimas saulėje be apsaugos gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Rūkymas – tabako vartojimas yra susijęs su didesne kataraktos rizika.

Simptomai

• Pagrindiniai kataraktos simptomai apima neryškų regėjimą, kuris gali pasireikšti kaip dvigubas matymas, didesnis jautrumas šviesai, regėjimo pablogėjimas tamsoje ir spalvų iškraipymas. Simptomai gali progresuoti nuo lengvų iki sunkių, ir kai kuriais atvejais gali sukelti visišką regėjimo praradimą.

Diagnostika

Kataraktos diagnozė paprastai atliekama oftalmologo kabinete. Tyrimai apima regėjimo aštrumo testą, akies tyrimą naudojant plyšinę lempą ir funduso tyrimą, kad būtų įvertinta tinklainė ir regos nervas. Taip pat gali būti atliekami kiti diagnostiniai tyrimai, siekiant nustatyti lęšiuko būklę ir ligos stadiją.

Gydymas

Kataraktos gydymas dažniausiai apima chirurginę intervenciją, kai drumstas lęšiukas yra pašalinamas ir pakeičiamas dirbtiniu lęšiuku. Ši operacija yra viena iš dažniausiai atliekamų ir gali žymiai pagerinti paciento regėjimą. Be chirurginio gydymo, kai kurie pacientai gali naudoti akinius ar kontaktinius lęšiukus, kad kompensuotų regėjimo pablogėjimą. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip lazerinė chirurgija, taip pat gali būti taikomos, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas