Katarakta, nepatikslinta
Anatomija
Katarakta, nepatikslinta, yra liga, susijusi su akies lęšiuku, kuris yra skaidrus ir leidžia šviesai patekti į akį, kad būtų suformuota aiški vaizdo projekcija ant tinklainės. Lęšiukas yra sudarytas iš skaidrių baltymų, kurie su amžiumi gali pradėti denatūruoti, sukeldami lęšiuko skaidrumo praradimą. Katarakta dažnai paveikia abi akis, nors viena akis gali būti labiau paveikta nei kita. Liga gali sukelti regos sutrikimus, nes lęšiuko debesuotumas trukdo šviesos srautui, kuris patenka į akį.
Ligos aprašymas
Katarakta yra viena iš dažniausių regos sutrikimų priežasčių pasaulyje ir dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms. Ši liga vystosi lėtai ir gali sukelti įvairius regos sutrikimus, tokius kaip neryškus matymas, dvigubas regėjimas ar spalvų matymo pokyčiai. Katarakta gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, nes gali apsunkinti veiklas, tokias kaip skaitymas, vairavimas ar net paprastas judėjimas. Dėl šios priežasties katarakta yra svarbi ne tik medicininiu, bet ir socialiniu aspektu.
Ligos priežastis
Kataraktos priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai ji siejama su senėjimu, kai natūralūs procesai organizme sukelia lęšiuko baltymų pokyčius. Be senėjimo, kataraktą gali sukelti ir kitos priežastys, tokios kaip:
- Genetiniai veiksniai – šeimyninė polinkis gali didinti riziką susirgti katarakta.
- Traumos – fiziniai sužalojimai akiai gali sukelti lęšiuko debesuotumą.
- Tam tikros ligos – diabeto mellitus, uždegiminės ligos ir kitos būklės gali prisidėti prie kataraktos vystymosi.
- Ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis – saulės spinduliai gali pažeisti lęšiuko struktūrą.
Rizikos faktoriai
- Amžius – vyresni nei 60 metų asmenys yra labiau linkę susirgti katarakta.
- Diabetas – ši liga gali padidinti kataraktos riziką dėl medžiagų apykaitos sutrikimų.
- Rūkymas – tabako vartojimas yra susijęs su didesne kataraktos rizika.
- Alkoholis – didelis alkoholio vartojimas gali prisidėti prie ligos vystymosi.
- Nutukimas – nutukimas gali padidinti kataraktos riziką.
Simptomai
- Pirmieji simptomai gali apimti neryškų matymą, ypač naktį.
- Vėliau gali pasireikšti dvigubas regėjimas arba spalvų matymo pokyčiai.
- Asmenys gali pastebėti, kad jiems sunkiau skaityti ar atlikti smulkias užduotis.
- Gali atsirasti šviesos jautrumas ir halo efektai aplink šviesos šaltinius.
Diagnostika
Kataraktos diagnostika dažniausiai atliekama oftalmologo kabinete, kurioje naudojami įvairūs testai. Pagrindiniai diagnostikos metodai apima regos aštrumo testą, akių tyrimą su plyšinės lempos pagalba, ir funduskopiją, leidžiančią įvertinti tinklainės būklę. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant įvertinti lęšiuko skaidrumą ir nustatyti kataraktos stadiją.
Gydymas
Kataraktos gydymas priklauso nuo jos sunkumo. Pradinėse ligos stadijose gali būti rekomenduojama naudoti akinius ar kontaktinius lęšius, kad būtų pagerintas regėjimas. Tačiau, kai katarakta progresuoja ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, dažniausiai taikoma chirurginė intervencija. Kataraktos operacija apima lęšiuko pašalinimą ir jo pakeitimą dirbtiniu lęšiuku. Šiuolaikinės technologijos leidžia atlikti operaciją saugiai ir efektyviai, o pacientai dažnai patiria greitą pasveikimą. Be to, tyrimai nuolat vykdomi siekiant rasti naujų gydymo metodų, tokių kaip vaistų terapija, kuri galėtų sulėtinti kataraktos progresavimą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas