Katatoninė šizofrenija

Anatomija

Katatoninė šizofrenija yra psichinė liga, kuri susijusi su smegenų veikla ir funkcijomis. Ši liga dažniausiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenų žievę ir subkortikinius regionus, tokius kaip baziniai ganglijai. Šie smegenų regionai yra atsakingi už judėjimą, emocijas ir elgesį, todėl katatoninė šizofrenija gali sukelti rimtus motorinius ir psichinius sutrikimus. Be to, liga gali paveikti neurotransmiterių sistemą, ypač dopaminą, kuris yra svarbus nuotaikos ir elgesio reguliavimui.

Ligos aprašymas

Katatoninė šizofrenija yra viena iš šizofrenijos formų, kuri pasižymi specifiniais motoriniais simptomais, tokiais kaip sustingimas, katatoninė stuporas arba priešingai – hiperaktyvumas. Ši liga gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau ji dažnai apima ekstremalius elgesio pokyčius, tokius kaip nejudrumas, pasikartojantys judesiai ar neįprasti kūno pozicijos. Katatoninė šizofrenija yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui ir reikalauja specializuoto gydymo.

Ligos priežastis

Katatoninės šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais, biologiniais ir aplinkos veiksniais. Galimi mechanizmai apima neurotransmiterių disbalansą, ypač dopamino ir serotonino, taip pat smegenų struktūros pokyčius. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, traumos ar psichologinės traumos, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetika: šeimos istorija psichinių ligų gali padidinti riziką susirgti katatonine šizofrenija.
• Psichologinės traumos: ankstyvos gyvenimo traumos ar stresas gali paveikti ligos vystymąsi.
• Aplinkos veiksniai: socialinė izoliacija, skurdas ir kiti nepalankūs gyvenimo sąlygų aspektai gali padidinti riziką.

Simptomai

• Katatoninė stuporas: paciento nesugebėjimas judėti ar kalbėti ilgą laiką.
• Hiperaktyvumas: nevaldomi judesiai, kurie gali būti chaotiški ar pasikartojantys.
• Neįprasti kūno pozicijos: pacientai gali imtis keistų ar nepatogių padėčių, kurias išlaiko ilgą laiką.
• Emocinis labilumas: staigūs nuotaikų pokyčiai, kurie gali būti nuo euforijos iki depresijos.

Diagnostika

Katatoninės šizofrenijos diagnozė dažniausiai atliekama psichiatro, remiantis klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojas gali atlikti psichologinius testus, kad įvertintų paciento mąstymo procesus ir elgesį. Be to, gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT, siekiant išsiaiškinti galimus smegenų struktūros pokyčius.

Gydymas

Katatoninės šizofrenijos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti antipsichozinius vaistus, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių veiklą. Taip pat gali būti naudojami benzodiazepinai, siekiant sumažinti nerimą ir padėti pacientams atsipalaiduoti. Nemedicininiai gydymo būdai apima psichoterapiją, socialinę reabilitaciją ir paramos grupes, kurios padeda pacientams prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir psichoterapijos formos, orientuotos į traumas, taip pat yra tiriamos kaip galimos terapijos galimybės.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas