Keloidinis randas

Anatomija

Keloidinis randas yra odos liga, susijusi su pažeistos odos gijimo procesu. Ši liga paveikia epidermį, dermą ir gali turėti įtakos gilesniems odos sluoksniams. Keloidiniai randai susidaro, kai organizmas gamina per daug kolageno, o tai lemia pakitusį odos struktūrą ir išvaizdą. Paveiktos odos sritys dažnai būna iškilios ir tankios, o tai gali sukelti diskomfortą ir net skausmą. Keloidiniai randai dažniausiai formuojasi tose vietose, kuriose buvo traumos, operacijos ar uždegimai, todėl liga gali paveikti bet kurią kūno dalį, tačiau dažniausiai pasitaiko ant krūtinės, pečių, ausų ir kaklo.

Ligos aprašymas

Keloidinis randas yra patologinis odos randėjimo procesas, kuomet po odos sužalojimo, pavyzdžiui, pjūvio ar sužalojimo, susidaro per didelis randinis audinys. Šie randai gali išsivystyti po operacijų, aknės, nudegimų ar kitų traumų, ir jie dažnai viršija pradinio sužalojimo ribas. Keloidiniai randai yra svarbūs, nes jie gali sukelti psichologinį diskomfortą, estetinę problemą ir, kai kuriais atvejais, funkcinius sutrikimus, priklausomai nuo jų vietos ir dydžio.

Ligos priežastis

Keloidinių randų susidarymo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai susiję su genetiniais veiksniais, kurie lemia individualią organizmo reakciją į odos sužalojimus. Galimi mechanizmai apima padidėjusį kolageno gamybą ir sutrikusią kolageno skaidulų organizaciją. Be to, uždegiminiai procesai ir hormoniniai pokyčiai gali prisidėti prie keloidinių randų formavimosi. Kiti veiksniai, tokie kaip odos tipas ir spalva, gali turėti įtakos šios ligos išsivystymui.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – jei šeimoje buvo keloidinių randų atvejų, rizika susirgti didėja.
• Amžius – jauni žmonės, ypač paaugliai ir jauni suaugusieji, yra labiau linkę į keloidinių randų susidarymą.
• Odos tipas – tamsesnės odos žmonėms keloidiniai randai gali formuotis dažniau.
• Traumos ir chirurginės procedūros – bet koks odos pažeidimas gali sukelti keloidinių randų vystymąsi.

Simptomai

• Keloidiniai randai dažnai atrodo kaip iškilūs, tankūs ir blizgūs dariniai ant odos paviršiaus.
• Jie gali būti niežtintys arba skausmingi, ypač jei yra įtakota jautri odos sritis.
• Kai kuriais atvejais keloidiniai randai gali sukelti diskomfortą ar riboti judėjimą, jei randas yra ant sąnario ar judančios kūno dalies.

Diagnostika

Keloidinių randų diagnozė paprastai remiasi klinikiniu įvertinimu, kurio metu gydytojas apžiūri randus ir pateikia anamnezę. Papildomi tyrimai, tokie kaip biopsija, gali būti atliekami siekiant atmesti kitas odos ligas ir patvirtinti diagnozę. Gydytojas gali taip pat atlikti dermatoskopiją, kad geriau įvertintų odos struktūrą ir randus.

Gydymas

Keloidinių randų gydymas gali būti sudėtingas ir dažnai reikalauja individualaus požiūrio. Gydymo galimybės apima medicininius sprendimus, tokius kaip kortikosteroidų injekcijos, kurios gali sumažinti randų dydį ir niežėjimą. Taip pat naudojamos chirurginės procedūros, tačiau jos gali sukelti naujų keloidinių randų formavimąsi. Be to, lazerių terapija, krioterapija ir silikoninės plėvelės naudojimas gali būti veiksmingi gydymo metodai. Neseniai tyrimai rodo, kad naujos terapijos, tokios kaip biologiniai vaistai, gali pasiūlyti perspektyvius sprendimus gydant šią ligą. Tačiau kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl svarbu konsultuotis su dermatologu dėl tinkamiausio gydymo plano.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas