Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinis navikas

Anatomija

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinis navikas, dar vadinamas cholangiokarcinoma, yra vėžinis susirgimas, kuris paveikia kepenis ir tulžies latakus. Kepenys yra didžiausias vidaus organas, esantis dešinėje pilvo pusėje, atsakingas už įvairias gyvybiškai svarbias funkcijas, įskaitant medžiagų apykaitą, detoksikaciją ir tulžies gamybą. Intrahepatiniai tulžies latakai yra mažos struktūros, kurios perduoda tulžį iš kepenų į tulžies pūslę ir toliau į žarnyną. Šios sistemos pažeidimas gali turėti rimtų pasekmių visam virškinimo procesui ir organizmo funkcijoms.

Ligos aprašymas

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinis navikas yra reta, tačiau agresyvi liga, kuri dažnai diagnozuojama pažengusioje stadijoje. Šis navikas gali vystytis tiek kepenų audiniuose, tiek intrahepatiniuose tulžies latakuose. Liga yra svarbi dėl jos didelio mirtingumo lygio ir sudėtingo gydymo proceso. Cholangiokarcinoma gali būti labai sunki, nes ji dažnai pasireiškia nespecifiniais simptomais, kurie gali būti lengvai supainioti su kitomis ligomis. Dėl šios priežasties ankstyva diagnostika ir gydymas yra ypač svarbūs siekiant pagerinti pacientų prognozes.

Ligos priežastis

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinio naviko priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra žinoma, kad tam tikri veiksniai gali padidinti riziką. Galimi mechanizmai apima lėtines uždegimines ligas, tokias kaip primarioji sklerozuojanti cholangitas, taip pat virusines infekcijas, kaip hepatito B ir C virusai. Be to, tulžies latakų obstrukcija, cistinė fibrozė ar lėtiniai tulžies akmenys taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 65 metų žmonės dažniau serga šia liga.
• Rūkymas: tabako vartojimas yra susijęs su padidėjusia rizika.
• Alkoholizmas: lėtinis alkoholio vartojimas gali sukelti kepenų pažeidimą ir vėliau piktybinių navikų vystymąsi.
• Kroninės kepenų ligos: tokios kaip cirozė ar hepatitas, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti labai įvairūs, pradedant nuo lengvo nuovargio, apetito praradimo, svorio kritimo, iki sunkesnių pasireiškimų, tokių kaip gelta (odų ir akių pageltimas), niežulys, tamsus šlapimas ir šviesūs išmatos. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti skausmas dešinėje pilvo pusėje, ypač pažengusiose ligos stadijose.

Diagnostika

Diagnostika apima kelis tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, kurie gali atskleisti padidėjusius kepenų fermentų lygius ar bilirubino kiekį. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), leidžia nustatyti naviko buvimą ir dydį. Biopsija, kurią atlieka gydytojas, gali patvirtinti diagnozę, paimant audinio mėginį iš kepenų ar tulžies latakų.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos stadijos ir gali apimti chirurginį naviko pašalinimą, chemoterapiją, radioterapiją arba naujausias imunoterapijas. Chirurginis gydymas yra efektyviausias ankstyvosiose ligos stadijose, kai navikas gali būti visiškai pašalintas. Chemoterapija ir radioterapija dažnai taikomos pažengusiose stadijose, siekiant sumažinti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą. Naujausi gydymo metodai, tokie kaip tikslinė terapija, gali pasiūlyti pažangias galimybes tiems pacientams, kuriems tradiciniai gydymo būdai nebuvo veiksmingi.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas