Keratoderma sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Keratoderma, klasifikuojama kaip liga, susijusi su kitomis ligomis, dažniausiai paveikia odą, ypač jos viršutinį sluoksnį, epidermį. Ši liga gali turėti įtakos ir kitoms sistemoms, tokioms kaip imuninė sistema, kadangi kai kurios keratodermos formos yra susijusios su autoimuninėmis ligomis. Paveiktos odos sritys gali tapti sustorėjusios, sukietėjusios ir net gali pasireikšti uždegiminiai procesai, todėl tai gali sukelti diskomfortą ir skausmą. Be to, keratoderma gali turėti įtakos nagams ir plaukams, priklausomai nuo ligos tipo ir jos sunkumo.

Ligos aprašymas

Keratoderma sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, yra odos liga, kurios pagrindinis bruožas yra keratinizacijos proceso sutrikimas. Tai lemia odos sustorėjimą ir plokštelių susidarymą, kurios gali būti skausmingos ir sukelti estetinį diskomfortą. Ši liga gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo pagrindinės ligos, su kuria ji siejama. Keratoderma gali būti paveldima arba antrinė, atsirandanti dėl kitų ligų, tokių kaip psoriazė ar dermatitas. Šios ligos svarba slypi jos poveikyje pacientų gyvenimo kokybei, nes gali sukelti fizinį ir emocinį diskomfortą.

Ligos priežastis

Pagrindinės keratodermos priežastys gali būti įvairios. Dažnai ligos atsiradimą lemia genetiniai veiksniai, ypač jei tai yra paveldima forma. Taip pat keratoderma gali būti antrinė, išsivystanti dėl kitų ligų, tokių kaip infekcijos, autoimuniniai sutrikimai, medžiagų apykaitos sutrikimai ar tam tikrų vaistų vartojimas. Mechanizmai, kurie gali sukelti keratodermą, apima odos ląstelių proliferacijos padidėjimą, uždegiminių procesų aktyvaciją ir keratino gamybos sutrikimus.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su keratoderma, gali didinti riziką.
• Autoimuninės ligos – tokios ligos kaip psoriazė ar lupus gali sukelti keratodermos vystymąsi.
• Medžiagų apykaitos sutrikimai – tam tikri hormoniniai ar metaboliniai sutrikimai gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
• Ekologiniai veiksniai – ilgalaikis sąlytis su dirgikliais ar cheminėmis medžiagomis gali padidinti keratodermos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai keratodermos simptomai apima odos sustorėjimą, plokštelių susidarymą, paraudimą ir niežėjimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos formos ir sunkumo. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti skausmas, ypač jei pažeistos odos sritys yra nuolat dirginamos arba trinamos.

Diagnostika

Keratodermos diagnozė paprastai prasideda nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas apžiūri paveiktas odos sritis ir renka anamnezę. Papildomi tyrimai gali apimti odos biopsiją, kurios metu paimamas nedidelis odos pavyzdys, siekiant ištirti mikroskopu ir nustatyti keratinizacijos pokyčius. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti galimas autoimunines ar metabolines ligas, susijusias su keratoderma.

Gydymas

Keratodermos gydymas gali būti įvairus, atsižvelgiant į ligos formą ir sunkumą. Gydymo galimybės apima vietinius preparatus, tokius kaip keratolitiniai kremai, kurie padeda sumažinti odos sustorėjimą. Taip pat gali būti skiriami steroidiniai kremai, siekiant sumažinti uždegimą ir niežėjimą. Sunkių atvejų atveju gali prireikti sisteminio gydymo, įskaitant imunomoduliatorius ar biologinius vaistus. Be medicininių sprendimų, svarbu ir gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip odos drėkinimas ir saulės apsauga. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima fototerapiją ir naujų vaistų tyrimus, kurie gali suteikti papildomų gydymo galimybių ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas