Keratokonusas (ragenos kūgis)

Anatomija

Keratokonusas yra liga, kuri paveikia rageną – skaidrų akies audinį, esantį tarp priekinės akies dalies ir rainelės. Ragenos anatomija yra sudėtinga, nes ji turi išlaikyti tam tikrą formą, kad galėtų tinkamai fokusuoti šviesą ant tinklainės. Keratokonusui būdingas ragenos išsipūtimas ir deformacija, dėl ko ji įgauna kūgio formą. Ši deformacija gali sukelti regėjimo sutrikimus, nes šviesa nebeįsiskverbia tinkamai į akis, o tai gali paveikti vizualinę sistemą ir sukelti nepatogumų kasdieniame gyvenime.

Ligos aprašymas

Keratokonusas yra progresuojanti akių liga, kuri dažniausiai prasideda paauglystėje arba ankstyvame suaugusiųjų amžiuje. Šios ligos metu ragenos struktūra silpnėja, o tai lemia jos išsipūtimą ir kūgio formos atsiradimą. Liga gali paveikti vieną arba abi akis, ir jos pasireiškimas gali skirtis kiekvienam asmeniui. Keratokonusas yra svarbus, nes jis gali sukelti reikšmingą regėjimo praradimą, jei nebus tinkamai gydomas. Be to, ši liga gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, įskaitant socialinį ir psichologinį aspektą.

Ligos priežastis

Keratokonusas atsiranda dėl įvairių priežasčių, tačiau tikslios ligos etiologijos dar nėra visiškai suprastos. Tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali turėti didelę reikšmę, nes liga dažnai pasitaiko šeimose. Be to, gali būti ir kitų mechanizmų, tokių kaip ragenos audinių silpnumas, oksidacinis stresas, ar netgi tam tikrų akių traumų poveikis. Taip pat yra hipotezė, kad alerginės reakcijos, kurios sukelia akių niežėjimą ir trynimą, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimose, kuriose yra keratokonusas, liga dažniau pasitaiko, todėl paveldimumas yra svarbus rizikos veiksnys.
• Akių alergijos – žmonės, turintys alergines reakcijas, kurios sukelia akių niežėjimą, dažniau trina akis, o tai gali prisidėti prie ragenos pažeidimo.
• Ragenos traumos – bet kokios traumos ragenai gali padidinti ligos riziką, todėl svarbu saugoti akis nuo sužeidimų.
• Tam tikros ligos – tokios kaip Marfano sindromas ar Ehlers-Danlos sindromas, kurie veikia jungiamuosius audinius, gali padidinti keratokonuso riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai keratokonuso simptomai apima regėjimo sutrikimus, kurie gali pasireikšti kaip neryškus matymas, dvigubas matymas, ar netgi regėjimo praradimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos progresavimo. Pradžioje pacientai gali pastebėti, kad jiems sunku skaityti ar matyti naktį, vėliau gali pasireikšti didesni regėjimo sutrikimai, reikalaujantys specialių korekcinių priemonių.

Diagnostika

Keratokonuso diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus akių tyrimo, kurio metu oftalmologas atlieka regėjimo aštrumo testą ir ragenos formos bei storio matavimus. Vienas iš pagrindinių diagnostikos metodų yra keratometrija, kuri leidžia įvertinti ragenos kreivumą. Be to, gali būti naudojami ir kiti tyrimai, tokie kaip tomografija, leidžianti išsamiai įvertinti ragenos struktūrą ir atsiskleisti ligos progresavimui.

Gydymas

Keratokonusui gydyti yra įvairių galimybių, priklausomai nuo ligos stadijos. Ankstyvosiose stadijose gali būti naudojamos akių korekcinės priemonės, tokios kaip akiniai ar kontaktiniai lęšiai. Esant pažengusiai ligai, gali prireikti specialių ortokeratologinių lęšių arba ragenos cross-linking procedūros, kuri padeda sustiprinti ragenos struktūrą. Labai pažengusiais atvejais gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija, pavyzdžiui, ragenos transplantacija. Taip pat nuolat vykdomi tyrimai siekiant rasti naujų gydymo metodų, kurie galėtų padėti ligoniams gerinti regėjimą ir gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas