Kesoninė liga

Anatomija

Kesoninė liga, dar žinoma kaip dekompresinė liga, yra susijusi su žmogaus anatomija, ypač su kraujotakos sistema ir kvėpavimo sistema. Liga atsiranda, kai organizmas, ypač audiniai ir kraujagyslės, yra veikiami staigių slėgio pokyčių, pavyzdžiui, kylant į paviršių po ilgo buvimo po vandeniu. Šie slėgio pokyčiai gali sukelti azoto burbuliukų susidarymą kraujyje ir audiniuose, kurie gali pažeisti ląsteles ir audinius, ypač centrinę nervų sistemą, plaučius ir širdį. Dėl to gali atsirasti uždegimas ir kraujotakos sutrikimai, kurie turi rimtų pasekmių organizmui.

Ligos aprašymas

Kesoninė liga yra rimta būklė, kuri gali atsirasti, kai narai arba kiti asmenys, dirbantys dideliame gylyje, staiga kyla į paviršių. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus ir net mirtį, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant lengvas formas, kurios gali sukelti tik nedidelį diskomfortą, ir sunkias formas, kurios gali sukelti sunkius neurologinius pažeidimus. Kesoninė liga gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl jos prevencija ir gydymas yra labai svarbūs.

Ligos priežastis

Kesoninės ligos pagrindinė priežastis yra greitas slėgio sumažėjimas, kuris sukelia azoto burbuliukų susidarymą organizme. Šie burbuliukai gali užblokuoti kraujagysles ir sukelti uždegimą. Pagrindiniai mechanizmai apima dekompresiją po ilgo buvimo dideliame gylyje, kai organizmas prisitaiko prie aukšto slėgio, o staigaus slėgio pokyčio metu azotas, kuris yra įkvėptas, gali tapti burbuliukais. Rizikos faktoriai, tokie kaip nepakankamas dekompresijos laikotarpis, gali padidinti ligos tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Ilgalaikis buvimas dideliame gylyje: ilgesnis buvimas po vandeniu dideliame gylyje padidina azoto kaupimąsi organizme.
• Greitas kilimas į paviršių: staigus slėgio pokytis gali sukelti azoto burbuliukų susidarymą.
• Dehidratacija: organizmo dehidratacija gali padidinti burbuliukų susidarymo riziką.
• Prasta fizinė būklė: silpna sveikatos būklė gali padidinti komplikacijų riziką.

Simptomai

• Kesoninės ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Lengvi simptomai gali apimti sąnarių skausmą, nuovargį ir raumenų silpnumą. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti neurologiniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, galvos svaigimas, regos sutrikimai, ir net paralyžius. Taip pat gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmas ir odos išbėrimai.

Diagnostika

Kesoninės ligos diagnostika apima klinikinį įvertinimą, kurio metu gydytojas atsižvelgia į paciento anamnezę, simptomus ir buvimo sąlygas po vandeniu. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti naudojami nustatyti azoto lygį kraujyje. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, siekiant įvertinti galimus audinių pažeidimus.

Gydymas

Kesoninės ligos gydymas apima dekompresiją, kuri yra procesas, kai pacientas lėtai ir saugiai grąžinamas į normalų atmosferinį slėgį. Dažnai naudojama hiperbarinė oksigenacija, kuri padeda sumažinti azoto burbuliukų dydį ir gerina deguonies tiekimą audiniams. Be to, gali būti taikomas simptominis gydymas, skirtas skausmui ir uždegimui mažinti. Naujoviški gydymo metodai gali apimti naujas terapijas, tokias kaip vaistai, skirti pagerinti kraujotaką ir audinių regeneraciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas