Kiaušintakio endometriozė

Anatomija

Kiaušintakio endometriozė yra liga, kuri paveikia moterų reprodukcinę sistemą, ypač kiaušintakius, kurie jungia kiaušides su gimda. Endometriozė atsiranda, kai gimdos gleivinė (endometriumas) auga už gimdos ribų, įskaitant kiaušintakius. Ši liga gali sukelti struktūrinius ir funkcinio pobūdžio pokyčius kiaušintakiuose, o tai gali trukdyti normaliam kiaušinio transportavimui ir sukelti nevaisingumą. Be to, endometriozė gali paveikti ir kitus organus, esančius dubens srityje, tokius kaip šlapimo pūslė ir žarnos.

Ligos aprašymas

Kiaušintakio endometriozė yra lėtinė liga, kai endometriumo audiniai, kurie turėtų augti tik gimdoje, pradeda augti kiaušintakiuose. Tai sukelia uždegimą, skausmą ir gali sukelti cistų susidarymą. Liga gali pasireikšti įvairiais simptomais ir dažnai yra susijusi su nevaisingumu. Kiaušintakio endometriozė yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių moterų sveikatai, įskaitant skausmą ir nevaisingumą, o tinkamas gydymas gali pagerinti gyvenimo kokybę ir vaisingumą.

Ligos priežastis

Kiaušintakio endometriozės priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad yra keletas galimų mechanizmų. Vienas iš jų yra retrogradas menstruacijų srautas, kai menstruacinis kraujas su endometriumo ląstelėmis grįžta per kiaušintakius į pilvo ertmę. Kiti galimi mechanizmai apima genetinį polinkį, imuninės sistemos sutrikimus ir hormoninius veiksnius, kurie gali skatinti endometriumo audinių augimą už gimdos ribų.

Rizikos faktoriai

• Genetika – moterys, kurių šeimoje buvo endometriozės atvejų, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
• Menstruacijų sutrikimai – moterys, turinčios ilgus ar gausius menstruacinius ciklus, gali būti labiau linkusios į endometriozę.
• Imuninės sistemos sutrikimai – silpna imuninė sistema gali negebėti atpažinti ir pašalinti endometriumo audinius, augančius netinkamose vietose.
• Amžius – endometriozė dažniausiai diagnozuojama moterims, esančioms reprodukcinio amžiaus intervale (nuo 15 iki 49 metų).

Simptomai

• Pagrindiniai kiaušintakio endometriozės simptomai apima dubens skausmą, kuris gali būti ypač stiprus menstruacijų metu, skausmą lytinių santykių metu, skausmą šlapinantis ar tuštinantis, taip pat nevaisingumą. Kai kurios moterys gali patirti lengvus simptomus, tokius kaip diskomfortas, o kitos gali jausti stiprų skausmą ir turėti reikšmingų gyvenimo kokybės problemų.

Diagnostika

Kiaušintakio endometriozės diagnozė dažnai prasideda nuo klinikinio įvertinimo, kurio metu gydytojas atlieka istorijos surinkimą ir fizinį tyrimą. Dažnai naudojami papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų galima įvertinti dubens organus. Galutinė diagnozė dažnai patvirtinama laparoskopijos metu, kai gydytojas gali tiesiogiai pamatyti endometriozės židinius ir, jei reikia, atlikti biopsiją.

Gydymas

Kiaušintakio endometriozės gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima hormoninę terapiją, kuri gali padėti sumažinti endometriozės simptomus ir sustabdyti ligos progresavimą. Taip pat gali būti rekomenduojamos skausmą malšinančios priemonės. Chirurginis gydymas gali būti taikomas sunkiems atvejams, siekiant pašalinti endometriozės židinius. Neseniai atsirado ir naujų terapijų, tokių kaip biologinė terapija, kuri gali būti naudojama kaip alternatyvi gydymo galimybė. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip dietos koregavimas ir fizinė veikla, kurie gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas