Kita šigeliozė

Anatomija

Kita šigeliozė, dar žinoma kaip nespecifinė šigeliozė, pirmiausia paveikia virškinimo sistemą, ypač storąją žarną. Ši liga sukelia uždegimą storosios žarnos gleivinėje, kas gali sukelti opų ir kraujavimo atsiradimą. Poveikis gali būti ypač reikšmingas, nes storosios žarnos funkcija yra absorbuoti vandenį ir elektrolitus, o uždegimas gali sutrikdyti šį procesą, sukeldamas dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą. Be to, uždegimas gali paveikti ir kitas sistemas, pavyzdžiui, imuninę sistemą, kadangi organizmas stengiasi kovoti su infekcija.

Ligos aprašymas

Kita šigeliozė yra bakterinė infekcija, kurią sukelia Shigella genties bakterijos. Ši liga dažnai pasireiškia per užterštą maistą ar vandenį, taip pat gali būti perduodama tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusiu asmeniu. Liga yra svarbi dėl savo gebėjimo greitai plisti, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse, ir dėl galimų sunkių komplikacijų, tokių kaip dehidratacija ir hemolizinė-ureminė sindromas. Kita šigeliozė dažnai pasireiškia epidemijomis, ypač besivystančiose šalyse, todėl jos kontrolė yra svarbi visuomenės sveikatos problema.

Ligos priežastis

Kita šigeliozė atsiranda dėl Shigella bakterijų infekcijos, kurios gali būti keturių tipų: Shigella dysenteriae, Shigella flexneri, Shigella boydii ir Shigella sonnei. Bakterijos patenka į organizmą per burną, dažniausiai dėl užteršto maisto ar vandens. Rizikos veiksniai apima prastą asmens higieną, nesaugius maisto produktus, netinkamą vandens tiekimą ir didelį žmonių tankumą. Be to, imunodeficito būsenos, tokios kaip ŽIV infekcija, taip pat padidina riziką užsikrėsti.

Rizikos faktoriai

• Prasta asmens higiena – nepakankamas rankų plovimas po tualeto naudojimo ar prieš valgant.
• Užterštas maistas ar vanduo – maisto produktai, paruošti nesaugiai, arba vanduo, kuris nėra tinkamai valomas.
• Didelis žmonių tankumas – gyvenantys bendrabučiuose ar kitose uždarose erdvėse, kur infekcijos plitimas yra lengvesnis.
• Imunodeficito būsenos – žmonės su silpna imunine sistema yra labiau linkę susirgti.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima viduriavimą, kuris gali būti kruvinas, pilvo skausmą, karščiavimą, pykinimą ir vėmimą. Lengvais atvejais simptomai gali būti nedideli ir praeiti per kelias dienas, tačiau sunkesniais atvejais gali pasireikšti stiprus skausmas, dehidratacija ir netgi gyvybei pavojingos komplikacijos.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai apima išmatų tyrimus, siekiant nustatyti Shigella bakterijų buvimą. Gydytojai gali užsisakyti kultūrinius tyrimus, kad patvirtintų diagnozę. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti organizmo būklę ir nustatyti galimą dehidrataciją. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, jei įtariamos komplikacijos.

Gydymas

Gydymas apima rehidrataciją, kad būtų atkurta prarasta skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Lengvais atvejais liga gali praeiti savaime, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti antibiotikų, tokių kaip ciprofloxacinas ar azitromicinas. Be to, svarbu stebėti paciento būklę ir, jei reikia, hospitalizuoti, kad būtų užtikrinta tinkama priežiūra. Naujų terapijos galimybių, tokių kaip probiotikų naudojimas, tyrimai vis dar vyksta, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti simptomų trukmę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas