Kita šlapimo pūslės neuroraumeninė disfunkcija

Anatomija

Kita šlapimo pūslės neuroraumeninė disfunkcija yra liga, susijusi su šlapimo pūslės funkcija, kurią reguliuoja nervų sistema ir raumenys. Šlapimo pūslė yra tuščiaviduris organas, kuris kaupia šlapimą, kol jis yra išskiriamas iš organizmo. Jos raumenys, vadinami detrusoriais, susitraukia ir atsipalaiduoja, kad būtų galima kontroliuoti šlapimo išsiskyrimą. Nervų sistema, įskaitant autonominę nervų sistemą, koordinuoja šiuos raumenų judesius. Liga gali paveikti tiek šlapimo pūslės raumenų, tiek nervų funkciją, sukeldama įvairius simptomus ir disfunkcijas.

Ligos aprašymas

Kita šlapimo pūslės neuroraumeninė disfunkcija yra būklė, kurią sukelia nervų ir raumenų sąveikos sutrikimai, dėl kurių šlapimo pūslė negali tinkamai funkcionuoti. Tai gali pasireikšti kaip šlapimo nelaikymas, dažnas šlapinimasis arba sunkumai šlapinantis. Ši liga yra svarbi, nes ji gali labai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukelti psichologinius sutrikimus ir socialinius sunkumus. Be to, ji gali būti susijusi su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip diabetas ar neurologinės ligos.

Ligos priežastis

Kita šlapimo pūslės neuroraumeninė disfunkcija gali kilti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys apima nervų sistemos sutrikimus, tokius kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga ar nugaros smegenų traumos. Taip pat gali būti, kad liga atsiranda dėl šlapimo pūslės raumenų silpnumo arba pažeidimo. Kiti veiksniai, tokie kaip uždegimas, infekcijos ar netinkama hormonų pusiausvyra, taip pat gali prisidėti prie šios būklės vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria šlapimo pūslės disfunkciją.
• Lyčių skirtumai – moterys gali būti labiau linkusios į šlapimo nelaikymą dėl nėštumo, gimdymo ir menopauzės poveikio.
• Neurologinės ligos – tokios būklės kaip Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė padidina riziką.
• Raumenų ligos – raumenų silpnumas gali paveikti šlapimo pūslės funkciją.

Simptomai

• Dažnas šlapinimasis – pacientai gali patirti poreikį šlapintis dažniau nei įprastai.
• Šlapimo nelaikymas – tai gali būti staigus ir nekontroliuojamas šlapimo išsiskyrimas.
• Šlapinimosi sunkumai – kai kurie pacientai gali jausti skausmą ar diskomfortą šlapinantis.
• Pilvo apačios diskomfortas – gali būti jaučiamas spaudimas ar skausmas šlapimo pūslės srityje.

Diagnostika

Kita šlapimo pūslės neuroraumeninė disfunkcija diagnozuojama naudojant įvairius tyrimus. Gydytojai gali atlikti šlapimo tyrimus, kad patikrintų infekcijas ar kitas problemas. Taip pat gali būti atliekami urodinaminiai tyrimai, kurie vertina šlapimo pūslės funkciją ir raumenų aktyvumą. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami, kad būtų galima įvertinti šlapimo pūslės ir aplinkinių struktūrų būklę.

Gydymas

Kita šlapimo pūslės neuroraumeninė disfunkcija gydoma įvairiais metodais, kuriuose gali būti naudojami tiek medicininiai, tiek nemedicininiai sprendimai. Medicininiai gydymo būdai apima vaistus, kurie gali padėti reguliuoti šlapimo pūslės raumenų veiklą, taip pat hormonų terapiją. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizioterapiją, šlapimo pūslės treniravimą ir gyvenimo būdo pakeitimus, pavyzdžiui, dietos koregavimą. Naujausios terapijos, tokios kaip neuromoduliacija, taip pat tampa vis populiaresnės, siekiant pagerinti šlapimo pūslės funkciją ir sumažinti simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas