Kita spondilopatija

Anatomija

Kita spondilopatija yra liga, kuri pažeidžia stuburo struktūras, ypač slankstelius ir tarpslankstelinius diskus. Stuburas yra sudarytas iš 33 slankstelių, kurie yra sujungti tarpslanksteliniais diskais, leidžiančiais judėti ir suteikiančiais amortizaciją. Ši liga gali paveikti ir aplinkinius raumenis, sausgysles bei nervus, kurie eina per stuburą, todėl gali sukelti skausmą ir diskomfortą. Poveikis gali būti tiek lokaliai, tiek sistemingai, priklausomai nuo ligos sunkumo ir pobūdžio.

Ligos aprašymas

Kita spondilopatija apima įvairias stuburo ligas, kurios gali sukelti skausmą, uždegimą ir judėjimo apribojimus. Ši liga gali būti skirtingo pobūdžio, pavyzdžiui, degeneracinė, uždegiminė ar mechaninė. Svarbu, kad ši liga būtų tinkamai diagnozuota ir gydoma, nes ji gali turėti ilgalaikį poveikį paciento gyvenimo kokybei, darbingumui ir bendrai sveikatai. Kita spondilopatija gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip nervų pažeidimai ar stuburo deformacijos.

Ligos priežastis

Kita spondilopatija gali kilti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys apima:

• Genetiniai veiksniai – kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į spondilopatiją dėl paveldimų veiksnių.
• Amžius – su amžiumi stuburo struktūros gali degeneruotis, sukeldamos ligos simptomus.
• Traumos – fiziniai sužalojimai, pavyzdžiui, sporto ar darbo metu, gali sukelti stuburo pažeidimus.
• Uždegiminės ligos – tokios kaip reumatoidinis artritas ar ankilozuojantis spondilitas, gali sukelti stuburo uždegimą ir deformacijas.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria stuburo problemas.
• Genetika – šeimynė istorija spondilopatijų gali didinti riziką.
• Fizinė veikla – intensyvus fizinis krūvis ar netinkama laikysena gali sukelti stuburo problemas.
• Nutukimas – papildomi kilogramai gali sukelti didesnį spaudimą stuburui.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti stuburo skausmą, kuris gali būti lokalizuotas ar plisti į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, kojas ar rankas. Taip pat gali pasireikšti standumas, ypač ryte arba po ilgo poilsio. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti neurologiniai simptomai, tokie kaip tirpimas ar silpnumas galūnėse, priklausomai nuo nervų suspaudimo laipsnio.

Diagnostika

Kita spondilopatija diagnozuojama remiantis pacientų anamneze, fiziniu ištyrimu ir įvairiais diagnostiniais tyrimais. Dažniausiai naudojami tyrimai apima rentgeno nuotraukas, magnetinį rezonansą (MRI) ir kompiuterinę tomografiją (CT), kurie padeda įvertinti stuburo struktūras ir nustatyti galimus pažeidimus. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo rodiklius.

Gydymas

Kita spondilopatija gali būti gydoma įvairiais metodais, priklausomai nuo ligos pobūdžio ir simptomų sunkumo. Gydymo galimybės apima:

• Vaistai – skausmą malšinantys ir uždegimą mažinantys vaistai, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ar kortikosteroidai.
• Fizioterapija – specialūs pratimai, kurie padeda stiprinti raumenis ir gerinti lankstumą.
• Chirurgija – sunkių atvejų atveju gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant pašalinti spaudimą nervams ar stabilizuoti stuburą.
• Alternatyvios terapijos – akupunktūra, masažai ir kitos nemedicininės priemonės taip pat gali būti naudingos simptomų valdymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas