Kitas patikslintas šlapimo nelaikymas

Anatomija

Kitas patikslintas šlapimo nelaikymas yra sutrikimas, susijęs su šlapimo pūslės funkcija ir nervų sistema, kurie yra atsakingi už šlapimo laikymą ir išleidimą. Pagrindiniai organai, paveikti šios ligos, yra šlapimo pūslė, šlaplė ir nervai, kurie reguliuoja šių organų veiklą. Šlapimo pūslė, kaip raumeninis organas, turi gebėjimą kaupti šlapimą ir, kai ji yra pripildyta, siunčia signalus į smegenis, kad būtų galima ištuštinti. Nervų sistema, ypač autonominė nervų sistema, vaidina svarbų vaidmenį šio proceso reguliavime. Jei sutrinka bet kuri iš šių sistemų, gali pasireikšti šlapimo nelaikymas.

Ligos aprašymas

Kitas patikslintas šlapimo nelaikymas yra liga, kuriai būdingas nevalingas šlapimo išsiskyrimas, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Ši liga gali būti laikoma svarbia, nes ji gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, socialiniam gyvenimui ir psichologinei būsenai. Liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, streso šlapimo nelaikymu, skubiu šlapimo nelaikymu arba mišriu šlapimo nelaikymu. Kitas patikslintas šlapimo nelaikymas gali būti laikomas kaip ypatingas atvejis, kai šlapimo nelaikymas yra susijęs su tam tikromis medicininėmis būklėmis arba vaistų poveikiu.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti susijusios su raumenų silpnumu, nervų pažeidimu, hormoniniais pokyčiais arba struktūriniais šlapimo pūslės pokyčiais. Raumenų silpnumas gali atsirasti po nėštumo, gimdymo ar menopauzės, kai raumenys ir audiniai aplink šlapimo pūslę silpnėja. Nervų pažeidimai, pavyzdžiui, po insulto ar stuburo traumų, gali paveikti gebėjimą kontroliuoti šlapimo pūslę. Hormoniniai pokyčiai, ypač moterims, gali padidinti šlapimo nelaikymo riziką. Be to, tam tikri vaistai, pvz., diuretikai, gali sukelti šlapimo nelaikymą kaip šalutinį poveikį.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria šlapimo nelaikymą dėl raumenų silpnumo ir nervų sistemos pokyčių.
• Lytys – moterys dažniau serga šia liga, ypač po nėštumo ar menopauzės.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką.
• Medicininės būklės – tokios kaip diabetas, išsėtinė sklerozė ar Parkinsono liga gali turėti įtakos šlapimo kontrolės gebėjimui.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti dažną šlapinimąsi, staigų norą šlapintis, nevalingą šlapimo išsiskyrimą, ypač fizinio krūvio metu, bei naktinį šlapinimąsi. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, kai pacientas patiria nepatogumų ir socialinę izoliaciją dėl šios būklės.

Diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis anamneze, fiziniu tyrimu ir specialiais tyrimais. Gydytojas gali atlikti šlapimo analizę, kad nustatytų galimas infekcijas ar kitus sutrikimus. Taip pat gali būti atliekami urodinaminiai tyrimai, kurie padeda įvertinti šlapimo pūslės funkciją ir slėgį. Be to, gydytojas gali rekomenduoti laikyti šlapimo dienoraštį, kad būtų galima stebėti šlapinimosi dažnumą ir kiekį.

Gydymas

Gydymo galimybės gali būti įvairios ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai metodai gali apimti vaistus, kurie padeda kontroliuoti šlapimo pūslės aktyvumą, taip pat hormonines terapijas moterims. Nemedicininiai sprendimai gali būti šlapimo pūslės treniravimas, fizioterapija, specialios pratybos raumenims stiprinti ir gyvenimo būdo pokyčiai. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip neuromoduliacija ir botulino toksino injekcijos, taip pat gali būti naudojamos kaip gydymo metodai sunkesniais atvejais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas