Kitas žvairumas

Anatomija

Kitas žvairumas, dar vadinamas heterotropiniu žvairumu, yra akių sutrikimas, kurio metu akys žiūri į skirtingas puses. Ši liga tiesiogiai susijusi su akies raumenų, nervų ir regos sistemų anatomija. Paveikti raumenys yra akies obuolio judesius kontroliuojantys raumenys, kurie gali būti silpni arba netinkamai funkcionuojantys. Dėl to viena akis gali žiūrėti tiesiai, o kita – į šoną arba į viršų, kas sukelia dvigubą regėjimą ir kitus regėjimo sutrikimus. Taip pat gali būti paveikti regos nervai, kurie perduoda informaciją iš akių į smegenis, o tai gali turėti įtakos regėjimo aštrumui ir suvokimui.

Ligos aprašymas

Kitas žvairumas yra regos sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad akys nesiorientuoja į tą pačią tašką. Ši liga gali pasireikšti įvairiais būdais, todėl jos pobūdis gali skirtis. Pavyzdžiui, ji gali būti nuolatinė arba laikina, o simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki sunkių regėjimo problemų. Kitas žvairumas yra svarbus, nes gali turėti įtakos ne tik regėjimui, bet ir kasdieniam gyvenimui, socialiniams santykiams bei psichologinei gerovei. Be to, nepakankamas gydymas gali sukelti ilgalaikes pasekmes, tokias kaip ambliopija (tingi akys).

Ligos priežastis

Kitos žvairumo priežastys gali būti įvairios. Dažnai tai susiję su genetiniais veiksniais, akių raumenų silpnumu arba nervų sistemos sutrikimais. Be to, traumos, infekcijos, neurologinės ligos, tokios kaip smegenų navikai ar insultas, taip pat gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo. Taip pat, kai kurie vaistai gali sukelti laikinas žvairumo formas, o tam tikros akių ligos, tokios kaip katarakta ar glaukoma, gali sukelti regėjimo pokyčius, kurie prisideda prie žvairumo.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija su žvairumu gali padidinti riziką susirgti.
• Akių traumos – bet kokie sužalojimai, paveikiantys akis ar galvą, gali sukelti žvairumą.
• Neurologinės ligos – tokios ligos kaip smegenų navikai, insultai ar epilepsija gali turėti įtakos akių koordinacijai.
• Amžius – kai kuriems žmonėms žvairumas gali pasireikšti vaikystėje, o kitiems jis gali atsirasti senstant.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima dvigubą regėjimą, nesugebėjimą žiūrėti į tam tikrą tašką, galvos skausmus, akių nuovargį ir diskomfortą. Lengvas žvairumas gali pasireikšti tik tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai žmogus yra pavargęs, o sunkesniais atvejais gali būti nuolatinis akies nukrypimas, kuris gali sukelti rimtų regėjimo sutrikimų.

Diagnostika

Kitos žvairumo diagnozavimas paprastai prasideda nuo akių gydytojo atlikto išsamios apžiūros. Gydytojas gali naudoti įvairius testus, tokius kaip regėjimo aštrumo testai, akies judesio testai, o taip pat ir specializuoti tyrimai, kurie padeda įvertinti akies raumenų ir nervų funkciją. Kartais gali prireikti ir neurologinių tyrimų, kad būtų pašalintos kitos galimos ligos.

Gydymas

Kito žvairumo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti akinių ar kontaktinių lęšių naudojimą, kurie padeda sureguliuoti regėjimą. Taip pat gali būti rekomenduojamos regėjimo terapijos, kurios padeda treniruoti akių raumenis. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kuri padeda sureguliuoti akies raumenis. Naujovės gydyme apima ir naujas terapijas, tokias kaip botulino toksino injekcijos, kurios gali padėti sumažinti raumenų spazmus ir pagerinti akių koordinaciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas