Kiti abiakių judesių sutrikimai

Anatomija

Kiti abiakių judesių sutrikimai dažnai susiję su centrinės nervų sistemos, raumenų ir sąnarių anatomija. Šie sutrikimai gali paveikti smegenis, kurios yra atsakingos už judesių koordinaciją, taip pat raumenis ir jų nervinius signalus, kurie leidžia atlikti sklandžius judesius. Pavyzdžiui, motorinė žievė, baziniai ganglijai ir cerebelis atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant judesius, todėl jų pažeidimai gali sukelti įvairius judesių sutrikimus. Raumenys ir sąnariai taip pat gali būti paveikti dėl neuromuskulinio disbalanso, kuris gali sukelti judesių neefektyvumą arba skausmą.

Ligos aprašymas

Kiti abiakių judesių sutrikimai apima įvairius motorinius sutrikimus, kurie gali pasireikšti kaip drebulys, spazmai ar netikėti judesiai. Šie sutrikimai gali būti ligų, tokių kaip Parkinsono liga, Huntingtono liga ar cerebralinis paralyžius, simptomai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali reikšmingai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą, sumažinti judėjimo gebėjimus ir sukelti psichologinį stresą. Be to, šie sutrikimai gali sukelti socialinę izoliaciją ir sumažinti gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti genetinės, aplinkos ar išorinės. Genetiniai veiksniai gali lemti polinkį į tam tikras ligas, kurios sukelia judesių sutrikimus. Aplinkos veiksniai, tokie kaip toksinai ar infekcijos, taip pat gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Be to, traumos ar smegenų pažeidimai, pavyzdžiui, po insulto, gali sukelti šiuos sutrikimus. Rizikos veiksniai, tokie kaip amžius, lytis ir šeimos anamnezė, taip pat gali turėti įtakos ligos atsiradimui.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria judesių sutrikimus, nes su amžiumi didėja neurodegeneracinių ligų rizika.
• Genetiniai faktoriai – šeimos istorija su judesių sutrikimais gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – toksinai ar infekcinės ligos gali pakenkti nervų sistemai.
• Traumos – galvos ar smegenų traumos gali sukelti judesių sutrikimus.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti: drebulį, raumenų rigidiškumą, koordinacijos praradimą, netikėtus judesius, sunkumus atliekant kasdienes užduotis ir raumenų spazmus. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kurie gali būti vos pastebimi, iki sunkių, kurie gali visiškai apriboti judėjimą ir savarankiškumą.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, paciento istorija ir neurologiniais tyrimais. Gydytojai gali atlikti neurologinius testus, kad įvertintų judesių koordinaciją, raumenų tonusą ir refleksus. Taip pat gali būti naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, kad būtų galima įvertinti smegenų struktūras ir nustatyti galimus pažeidimus. Kartais gali prireikti atlikti genetinius tyrimus, siekiant nustatyti paveldimas ligas.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, tokius kaip dopamino agonistai ar antidepresantai, kurie padeda valdyti simptomus. Taip pat gali būti naudojamos fizinės terapijos ir reabilitacijos programos, kad pacientai galėtų pagerinti savo judesių koordinaciją ir raumenų jėgą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti dietos pokyčius, psichologinę paramą ir alternatyvias terapijas, tokias kaip akupunktūra. Naujausios terapijos galimybės gali apimti neurostimuliaciją ar genų terapiją, kurios gali padėti pagerinti simptomus ir gyvenimo kokybę pacientams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas