Kiti depresijos epizodai

Anatomija

Kiti depresijos epizodai yra susiję su žmogaus nervų sistema, ypač su smegenų struktūromis, kurios reguliuoja emocijas, nuotaiką ir stresą. Pagrindinės smegenų dalys, tokios kaip amygdala, hipokampas ir prefrontalinė žievė, atlieka svarbų vaidmenį šioje ligos patogenezėje. Amygdala atsakinga už emocijų apdorojimą, o hipokampas – už atmintį ir emocinę reakciją į stresą. Prefrontalinė žievė padeda valdyti emocijas ir elgesį, todėl jos disfunkcija gali prisidėti prie depresijos simptomų atsiradimo.

Ligos aprašymas

Kiti depresijos epizodai apima kartotinius depresijos priepuolius, kurie gali pasireikšti skirtingais intensyvumo laipsniais ir trukti įvairų laiką. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, socialiniams santykiams, darbui ir bendrai sveikatai. Depresijos epizodai gali būti sunkūs ir paveikti asmens gebėjimą atlikti kasdienes užduotis, todėl jiems reikia tinkamo gydymo ir palaikymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės depresijos epizodų priežastys gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės. Biologiniai veiksniai apima neurotransmiterių disbalansą, pavyzdžiui, serotonino, norepinefrino ir dopamino, kurie vaidina svarbų vaidmenį nuotaikos reguliavime. Psichologiniai veiksniai gali apimti asmens asmenybę, ankstesnes traumas ar stresą, o socialiniai veiksniai gali būti susiję su socialine izoliacija, finansiniais sunkumais ar šeimos problemomis. Be to, genetinis polinkis taip pat gali turėti įtakos ligos išsivystymui.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimyninė istorija depresijos atvejų gali padidinti riziką susirgti.
• Psycho-socialinė aplinka – nuolatinis stresas, nesėkmės ar praradimai gali sukelti depresijos epizodus.
• Biologiniai veiksniai – hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo ar menopauzės metu, gali prisidėti prie ligos.
• Asmenybės bruožai – žmonės, turintys didelį nerimą ar pesimistinį požiūrį, gali būti labiau linkę į depresiją.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuolatinį liūdesį, apatiją, energijos trūkumą, miego sutrikimus (per daug arba per mažai miego), apetito pokyčius, sunkumus koncentruojantis ir mąstant, o taip pat gali pasireikšti savižudiškos mintys. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų (pavyzdžiui, nuotaikos svyravimai) iki sunkių (pavyzdžiui, stiprus savižudiškumas ar psichozės simptomai).

Diagnostika

Diagnostika paprastai apima išsamų psichologinį vertinimą, kurį atlieka kvalifikuotas specialistas. Tai gali apimti pokalbius apie simptomus, jų trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Taip pat gali būti naudojami įvairūs klausimynai ir skalės, siekiant įvertinti depresijos sunkumą. Kartais gali būti rekomenduojami laboratoriniai tyrimai, kad būtų pašalintos kitos galimos ligos.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažniausiai apima antidepresantus, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra efektyvi gydymo forma. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip fizinė veikla, sveika mityba, meditacija ir socialinė parama. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir psichodelinių medžiagų naudojimas, taip pat yra tiriamos kaip galimi gydymo metodai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas