Kiti dermatitai

Anatomija

Kiti dermatitai yra odos uždegiminės ligos, kurios tiesiogiai paveikia epidermį ir dermą, tačiau gali turėti įtakos ir kitiems organizmo sistemoms. Oda yra didžiausias žmogaus organas, veikiantis kaip barjeras nuo išorinių veiksnių, tokių kaip infekcijos, cheminės medžiagos ir UV spinduliuotė. Dermatito atveju, pažeidžiama odos struktūra, o tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip niežėjimas, paraudimas ir lupimasis. Poveikis gali būti lokalizuotas arba išplitęs, priklausomai nuo dermatito tipo ir priežasčių.

Ligos aprašymas

Kiti dermatitai apima įvairias odos uždegimines būkles, kurios gali pasireikšti skirtingais simptomais ir intensyvumu. Šios ligos gali būti lėtinės arba ūminės, o jų eiga gali kisti priklausomai nuo individualių organizmo savybių ir išorinių veiksnių. Dermatito svarba slypi tame, kad jis gali reikšti ne tik estetinę problemą, bet ir sukelti didelį diskomfortą, o kai kuriais atvejais gali būti susijęs su kitomis sisteminėmis ligomis. Be to, dermatitai gali turėti įtakos paciento psichologinei būsenai, sukeldami stresą ir sumažindami gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Kiti dermatitai gali būti sukelti įvairių veiksnių, tokių kaip alerginės reakcijos, dirginimas, infekcijos, genetiniai veiksniai ir aplinkos poveikis. Alerginiai dermatitai dažnai kyla dėl kontaktinės alergijos, kai oda reaguoja į tam tikras medžiagas, pavyzdžiui, metalus ar kosmetiką. Dirginamieji dermatitai gali atsirasti dėl cheminių medžiagų, tokių kaip muilai ar valikliai. Infekciniai dermatitai gali būti sukelti bakterijų, grybelių ar virusų. Genetiniai veiksniai gali padidinti jautrumą dermatitui, o aplinkos veiksniai, tokie kaip drėgmė ir temperatūra, gali paveikti ligos pasireiškimą.

Rizikos faktoriai

• Genetinė polinkis – šeimos istorija dermatito atvejų gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – kontaktas su alergenais arba dirgikliais, pvz., cheminėmis medžiagomis, gali sukelti dermatito paūmėjimą.
• Imuninės sistemos sutrikimai – silpnesnė imuninė sistema gali padidinti infekcijų riziką, kurios gali sukelti dermatitą.
• Stresas – emocinis stresas gali pabloginti odos būklę ir sukelti dermatito paūmėjimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti odos paraudimą, niežėjimą, deginimą, lupimąsi ir pūslelių atsiradimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo dermatito tipo ir individualių organizmo savybių. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir antrinės infekcijos požymiai, tokie kaip pūlingumas ar nemalonus kvapas.

Diagnostika

Diagnostika paprastai prasideda nuo išsamaus paciento anamnezės ir klinikinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti odos biopsiją, kad nustatytų uždegimo pobūdį ir atskirtų dermatitą nuo kitų odos ligų. Be to, gali būti atliekami alergijos testai, kad būtų nustatyti galimi alergenai. Kartais rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, kad būtų patikrinta, ar nėra sisteminių ligų, susijusių su dermatitu.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo dermatito tipo ir simptomų sunkumo. Dažniausiai naudojami topiniai kortikosteroidai, kurie mažina uždegimą ir niežėjimą. Taip pat gali būti skiriami antihistamininiai vaistai, siekiant sumažinti niežėjimą. Sunkesniais atvejais gali prireikti sisteminių vaistų, tokių kaip imunosupresantai. Nemedicininiai gydymo sprendimai apima drėkinimo priemones, odos priežiūros produktus ir gyvenimo būdo pokyčius, pavyzdžiui, streso valdymą ir aplinkos veiksnių vengimą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biologinius vaistus, kurie veiksmingai mažina uždegimą ir gali būti taikomi pacientams, sergantiems sunkiais dermatito atvejais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas