Kiti elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje

Anatomija

Kiti elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje, yra susiję su centrinės nervų sistemos veikla, ypač su smegenų struktūromis, atsakingomis už emocijų reguliavimą ir elgesio kontrolę. Pagrindinės paveiktos sritys apima priekinę smegenų žievę, amygdalą ir hipokampą. Šios struktūros atlieka svarbų vaidmenį apdorojant emocijas, formuojant atmintį ir priimant sprendimus. Sutrikus šių sričių funkcijai, gali pasireikšti elgesio ir emocijų sutrikimai, kurie neigiamai veikia vaiko kasdienį gyvenimą ir socialinius santykius.

Ligos aprašymas

Kiti elgesio ir emocijų sutrikimai apima platų spektrą problemų, kurios gali pasireikšti vaikystėje ir paauglystėje. Šie sutrikimai gali apimti nerimo sutrikimus, depresiją, elgesio sutrikimus, hiperaktyvumą ir kt. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko vystymuisi, socialiniams santykiams ir akademinei sėkmei. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra būtini norint užkirsti kelią rimtesniems psichikos sveikatos sutrikimams ateityje.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti genetiniai veiksniai, biologinės anomalijos, aplinkos poveikis ir psichosocialinės problemos. Genetiniai veiksniai gali padidinti riziką susirgti, ypač jei šeimoje jau yra buvę psichikos sutrikimų. Biologinės anomalijos gali apimti neurotransmiterių disbalansą, kuris veikia emocijų reguliavimą. Aplinkos poveikis, pavyzdžiui, trauminės patirtys, nepriežiūra ar socialinė izoliacija, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip stresas ar šeimos konfliktai, gali dar labiau pabloginti situaciją.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – šeimos istorija psichikos sutrikimų gali padidinti riziką vaikams.
• Aplinkos veiksniai – neigiamas šeimos ar socialinis kontekstas, pavyzdžiui, smurtas ar nepilnavertiškumas.
• Traumos – fizinės ar emocinės traumos ankstyvame amžiuje gali turėti ilgalaikį poveikį.
• Biologiniai veiksniai – smegenų struktūrų ir funkcijų anomalijos.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuolatinį nerimą, depresijos požymius, elgesio problemas, tokias kaip agresija ar nepaklusnumas. Vaikai gali patirti sunkumų bendraujant su bendraamžiais, jausti socialinę izoliaciją arba turėti žemą savivertę. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų (pavyzdžiui, nedidelis nerimas) iki sunkių (pavyzdžiui, savižudybės mintys ar suicidinės elgsenos).

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis išsamiu klinikiniu vertinimu, kuris apima psichologinius testus, pokalbius su pacientu ir jo šeima, taip pat stebėjimą. Psichologas arba psichiatras gali naudoti standartizuotas diagnostines priemones, tokias kaip DSM-5 ar ICD-10, siekiant nustatyti sutrikimo pobūdį ir sunkumą. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti biologines problemas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti antidepresantus ar kitus psichotropinius vaistus, kurie padeda reguliuoti emocijas ir elgesį. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichoterapiją, tokią kaip kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda vaikams suprasti ir keisti neigiamus mąstymo modelius. Taip pat svarbu įtraukti šeimos terapiją ir socialinę paramą, kad būtų užtikrintas holistinis požiūris į gydymą. Naujausios terapijos galimybės apima ir internetines programas, skirtas emocijų reguliavimui, kurios gali būti naudingos papildomai gydant.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas