Kiti funkciniai sutrikimai po širdies operacijų

Anatomija

Kiti funkciniai sutrikimai po širdies operacijų dažnai susiję su širdies ir kraujagyslių sistema, kuri yra pagrindinė žmogaus anatominė sistema, atsakinga už kraujo cirkuliaciją. Širdis, kaip centrinis organas, yra sudaryta iš keturių kamerų: dviejų prieširdžių ir dviejų skilvelių. Operacijų metu gali būti paveikti ne tik širdies raumenys, bet ir širdies vožtuvai, kraujagyslės bei nervų sistema, reguliuojanti širdies darbą. Dėl chirurginių intervencijų gali atsirasti struktūrinių pokyčių, kurie gali paveikti širdies funkciją ir sukelti įvairius funkcioninius sutrikimus.

Ligos aprašymas

Kiti funkciniai sutrikimai po širdies operacijų yra būklė, kuri gali pasireikšti pacientams po širdies chirurgijos, pavyzdžiui, širdies vožtuvų keitimo ar širdies apylankos operacijų. Ši liga apima įvairius simptomus ir sutrikimus, kurie gali kilti dėl širdies, kraujagyslių ar gretutinių organų funkcijos pokyčių. Tai svarbi problema, nes ji gali paveikti pacientų gyvenimo kokybę, jų fizinę būklę ir netgi atsigavimo po operacijos procesą.

Ligos priežastis

Pagrindinės ligos priežastys gali būti susijusios su chirurginėmis komplikacijomis, tokiomis kaip kraujo krešuliai, infekcijos ar širdies raumens pažeidimai. Be to, pooperacinis stresas ir organizmo reakcija į operaciją gali sukelti funkcinės veiklos sutrikimus. Kiti veiksniai, tokie kaip anksčiau buvusi širdies liga, amžius ir bendra sveikatos būklė, taip pat gali prisidėti prie šių sutrikimų atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms rizika susirgti funkciniais sutrikimais po operacijos yra didesnė.
• Prieš tai buvusios širdies ligos – pacientai, turintys anksčiau buvusių širdies problemų, dažniau patiria pooperacinius sutrikimus.
• Diabetas – šis sutrikimas gali apsunkinti gijimo procesą ir didinti komplikacijų riziką.
• Nutukimas – per didelis svoris gali sukelti papildomą stresą širdžiai ir kraujagyslių sistemai.

Simptomai

• Širdies plakimo sutrikimai – gali pasireikšti kaip greitas ar nereguliarus širdies plakimas.
• Dusulys – pacientai gali jausti oro trūkumą, ypač fizinio krūvio metu.
• Nuovargis – nuolatinis nuovargis ir silpnumas gali būti dažni simptomai po operacijos.
• Krūtinės skausmas – gali pasireikšti skausmo ar diskomforto forma, ypač fizinio krūvio metu.

Diagnostika

Diagnostika dažnai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojai gali naudoti įvairius tyrimus, tokius kaip EKG (elektrokardiograma), echokardiograma, krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos ir kraujo tyrimai, siekiant įvertinti širdies funkciją ir nustatyti galimus sutrikimus. Taip pat gali būti atliekami funkciniai testai, skirti įvertinti paciento fizinį pajėgumą ir širdies reakciją į krūvį.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip beta blokatoriai, diuretikai ar antikoaguliantai, kurie padeda reguliuoti širdies ritmą ir mažinti kraujo krešulių riziką. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizinę reabilitaciją, dietos keitimą ir gyvenimo būdo pokyčius, siekiant pagerinti bendrą sveikatos būklę. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip širdies stimuliatoriai ar implantai, taip pat gali būti svarstomos, jei tradicinis gydymas nesuteikia norimų rezultatų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas