Kiti hiperkineziniai sutrikimai

Anatomija

Kiti hiperkineziniai sutrikimai yra neurologiniai sutrikimai, kurie dažniausiai paveikia judėjimo sistemą, ypač raumenų ir nervų funkcijas. Ši liga susijusi su centrinės nervų sistemos, ypač bazinių ganglijų, veikla. Baziniai ganglijai yra grupė struktūrų, esančių smegenyse, atsakingų už judesių koordinavimą, planavimą ir kontrolę. Sutrikus jų veiklai, gali pasireikšti nevalingi judesiai, kurie gali paveikti visą kūną, ypač galūnes ir veidą.

Ligos aprašymas

Kiti hiperkineziniai sutrikimai apima įvairias sąlygas, kurioms būdingi nevalingi judesiai, tokie kaip drebulys, chorea, atetozė ir distonija. Šie sutrikimai gali būti pirminiai, atsirandantys dėl genetinių veiksnių, arba antriniai, išsivystantys dėl kitų ligų, tokių kaip Parkinsono liga ar smegenų traumos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai pabloginti paciento gyvenimo kokybę, apriboti judėjimo galimybes ir sukelti psichologinį diskomfortą.

Ligos priežastis

Kiti hiperkineziniai sutrikimai gali būti sukeliami įvairių veiksnių. Pagrindinės ligos priežastys apima genetinius defektus, kurie gali paveikti nervų sistemos vystymąsi ir funkciją. Taip pat gali būti ir aplinkos veiksnių, tokių kaip toksinų poveikis ar infekcijos, kurios gali sukelti nervų sistemos pažeidimus. Be to, neurologiniai sutrikimai, tokie kaip insultas ar traumos, gali sukelti šiuos hiperkinezinio pobūdžio judesius.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija neurologinių sutrikimų gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai: eksponavimas toksinams ar infekcijoms gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
• Amžius: kai kurie sutrikimai labiau paplitę vyresnio amžiaus žmonėms.
• Traumos: galvos traumos gali sukelti hiperkinezius sutrikimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nevalingus judesius, kurie gali būti lengvi, pavyzdžiui, mažas drebulys, arba sunkūs, kaip dideli choreiniai judesiai. Taip pat gali pasireikšti raumenų įtampa, judesių koordinacijos sutrikimai ir motorinės funkcijos praradimas. Pacientai gali jausti nuovargį, stresą ir nerimą dėl jų simptomų.

Diagnostika

Diagnozuojant kitus hiperkinezinius sutrikimus, gydytojai remiasi klinikiniais tyrimais ir pacientų istorija. Dažnai atliekami neurologiniai tyrimai, siekiant įvertinti motorinius įgūdžius ir refleksus. Taip pat gali būti naudojami vaizdavimo tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, kad būtų išvengta kitų ligų, galinčių sukelti panašius simptomus. Be to, gali būti atliekami genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti paveldimus sutrikimus.

Gydymas

Kiti hiperkineziniai sutrikimai gali būti gydomi įvairiais metodais. Medicininiai sprendimai apima vaistus, kurie padeda valdyti simptomus, pavyzdžiui, antipsichozinius vaistus, antiepileptikus ar dopaminerginius preparatus. Taip pat svarbu taikyti fizioterapiją, kuri padeda pagerinti judesių koordinaciją ir raumenų jėgą. Naujoviškos terapijos, tokios kaip giliųjų smegenų stimuliacija, gali būti taikomos sunkiais atvejais, kai tradiciniai gydymo metodai neefektyvūs. Psichologinė parama taip pat yra svarbi, siekiant padėti pacientams susidoroti su emociniais iššūkiais, kuriuos sukelia liga.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas