Kiti hipertrofiniai odos pakitimai

Anatomija

Kiti hipertrofiniai odos pakitimai dažniausiai yra susiję su odos struktūra ir jos sluoksniais. Oda, kaip didžiausias žmogaus organas, sudaryta iš trijų pagrindinių sluoksnių: epidermio, dermos ir subdermos. Šie pakitimai gali paveikti visus šiuos sluoksnius, ypač dermą, kurioje yra kolageno ir elastino skaidulos, atsakingos už odos elastingumą ir tvirtumą. Hipertrofinių pakitimų atveju, dermos sluoksnyje vyksta padidėjusi kolageno sintezė, dėl kurios atsiranda sustorėjusi ir pakitusi oda.

Ligos aprašymas

Kiti hipertrofiniai odos pakitimai apima įvairias odos ligas, kurioms būdingas audinių sustorėjimas ir nenormalus augimas. Šie pakitimai gali būti įvairūs, įskaitant hipertrofines randus, keloidus ir paprastąsias keratozes. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, sukelti estetinių problemų ir kartais net sukelti diskomfortą ar skausmą. Be to, tam tikri hipertrofiniai pakitimai gali būti susiję su kitomis odos ligomis arba sisteminėmis sąlygomis.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažniausios priežastys apima odos sužalojimus, chirurgines intervencijas, uždegimines reakcijas ar chroniškas odos ligas. Mechanizmai, sukeliantys hipertrofinius pakitimus, gali būti susiję su padidėjusia fibroblastų aktyvumu, dėl kurio padidėja kolageno gamyba. Taip pat gali turėti įtakos genetiniai veiksniai, hormoniniai pokyčiai ir net tam tikri aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, saulės spindulių poveikis.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija, susijusi su hipertrofiniais pakitimais, gali padidinti riziką.
• Odontologinės ar chirurginės procedūros – odos sužalojimai po operacijų gali sukelti hipertrofinius randus.
• Uždegiminės odos ligos – tokios kaip egzema ar psoriazė, gali prisidėti prie hipertrofinių pakitimų atsiradimo.
• Amžius – vyresniame amžiuje odos regeneracija gali būti lėtesnė, todėl rizika didėja.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai apima odos sustorėjimą, sugriežtėjimą ir nelygumus. Kai kurie pacientai gali patirti niežulį, skausmą ar diskomfortą. Hipertrofiniai randai gali būti raudoni arba tamsūs, o jų paviršius gali būti šiurkštus. Kai kuriais atvejais pakitimai gali būti dideli ir pastebimi, o tai gali sukelti psichologinį diskomfortą.

Diagnostika

Diagnostika paprastai prasideda nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas įvertina odos pakitimus. Dažnai reikalinga anamnezė, siekiant nustatyti galimus rizikos faktorius ir ligos pradžią. Jei reikia, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip biopsija, siekiant patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas odos ligas.

Gydymas

Gydymo galimybės gali būti įvairios, priklausomai nuo pakitimų pobūdžio ir sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti kortikosteroidų injekcijas, lazerinę terapiją ar chirurginį pašalinimą. Be to, gali būti naudojami vietiniai gydymo metodai, tokie kaip silikono geliai ar kremai, kurie padeda sumažinti randų matomumą. Neseniai buvo pristatyti ir nauji gydymo metodai, tokie kaip biologinė terapija, kuri gali padėti kontroliuoti odos augimo procesus. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip psichologinė parama ir kosmetinės procedūros, taip pat gali būti naudingi pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti psichologinį diskomfortą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas