Kiti ir nepatikslinti kaklo sužalojimai

Anatomija

Kiti ir nepatikslinti kaklo sužalojimai dažnai apima įvairias struktūras, esančias kakle, įskaitant raumenis, nervus, kraujagysles ir slankstelius. Kaklas yra sudėtinga anatomijos sritis, kurioje susijungia centrinė nervų sistema ir periferinė nervų sistema, taip pat gyvybiškai svarbios kraujotakos sistemos dalys. Kaklo stuburo slanksteliai, raumenys ir jungiamieji audiniai sudaro šią sritį, o bet koks sužalojimas gali paveikti šių struktūrų funkcijas, sukelti skausmą, judėjimo apribojimus ir kitus neurologinius simptomus.

Ligos aprašymas

Kiti ir nepatikslinti kaklo sužalojimai apima įvairius sužalojimus, kurie gali būti traumatiški arba degeneraciniai. Ši liga gali pasireikšti po kritimo, automobilio avarijos, sporto traumų ar net ilgalaikio nepatogaus laikysenos. Svarbu atkreipti dėmesį į šios ligos svarbą, nes ji gali sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus, įskaitant lėtinį skausmą, raumenų silpnumą ir neurologinius sutrikimus. Be to, kaklo sužalojimai gali turėti įtakos bendrai gyvenimo kokybei ir kasdieninei veiklai.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai sužalojimai atsiranda dėl fizinių traumų, pavyzdžiui, kritimų ar smūgių. Be to, kaklo sužalojimai gali būti susiję su degeneraciniais procesais, tokiais kaip osteoartritas, kuris sukelia slankstelių ir diskų pokyčius. Kitos priežastys gali apimti raumenų pertempimą, nervų suspaudimą ar uždegiminius procesus. Rizikos veiksniai, tokie kaip amžius, fizinės veiklos intensyvumas ir anksčiau patirti sužalojimai, taip pat gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria degeneracinius pokyčius kakle.
• Fizinis aktyvumas – intensyvios sporto šakos, tokios kaip kontaktiniai sportai, didina sužalojimų riziką.
• Prieš tai patirti kaklo sužalojimai – anksčiau patirtos traumos gali padidinti vėlesnių sužalojimų riziką.
• Darbo pobūdis – darbai, kuriuose reikia ilgai laikyti kaklą nepatogioje padėtyje, gali sukelti sužalojimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti kaklo skausmas, kuris gali būti nuo lengvo iki stipraus, apribotas judėjimas, raumenų silpnumas, galvos skausmai, taip pat galvos svaigimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir neurologiniai simptomai, tokie kaip tirpimas ar dilgčiojimas rankose ar kojose.

Diagnostika

Diagnostika yra svarbus etapas nustatant kaklo sužalojimus. Paprastai pradedama nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas įvertina skausmą, judesių amplitudę ir neurologinius simptomus. Tolesni tyrimai gali apimti rentgeno nuotraukas, kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kurios padeda įvertinti minkštųjų audinių ir kaulų struktūrų būklę.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo sužalojimo sunkumo. Lengviems sužalojimams gali būti taikomas konservatyvus gydymas, įskaitant poilsį, fizioterapiją, skausmą malšinančius vaistus ir šaltus kompresus. Sunkiems sužalojimams gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant atstatyti pažeistas struktūras arba sumažinti nervų spaudimą. Naujausios terapijos galimybės apima regeneracines medicinos metodikas, tokias kaip ląstelių terapija, kurios gali padėti atkurti pažeistus audinius ir sumažinti skausmą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas