Kiti ir nepatikslinti kraujotakos sistemos sutrikimai

Anatomija

Kiti ir nepatikslinti kraujotakos sistemos sutrikimai dažniausiai paveikia širdį ir kraujagysles, kurios sudaro sudėtingą kraujotakos sistemą. Ši sistema yra atsakinga už kraujo tiekimą visiems organams ir audiniams, taip pat už deguonies ir maistinių medžiagų transportavimą. Širdis, kaip pagrindinis kraujo siurblys, ir arterijos bei venos, kaip kraujo transporto keliai, yra esminiai šios sistemos elementai. Sutrikus kraujotakai, gali kilti rimtų pasekmių, tokių kaip audinių hipoksija, širdies nepakankamumas ar net organų funkcijos sutrikimai.

Ligos aprašymas

Kiti ir nepatikslinti kraujotakos sistemos sutrikimai apima įvairius negalavimus, kurie gali būti susiję su širdies, arterijų ar venų veikla. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip insultai, širdies priepuoliai ir kitos gyvybei pavojingos būklės. Dėl šių sutrikimų gali būti sunku diagnozuoti konkretų negalavimą, todėl medicininėje praktikoje dažnai kalbama apie „kitus“ sutrikimus, kurie gali būti susiję su kraujotakos sistema, tačiau nepasireiškia aiškiai apibrėžtomis ligomis.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaiko aterosklerozė, kurios metu kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalai, sukeliančių jų susiaurėjimą. Taip pat gali būti kraujotakos sutrikimų priežastis padidėjęs kraujo spaudimas, diabeto sukeliami pokyčiai kraujagyslėse, uždegiminiai procesai ar genetiniai veiksniai. Be to, kraujotakos sistemos sutrikimus gali sukelti ir išoriniai veiksniai, tokie kaip stresas, nesveika mityba ir fizinio aktyvumo stoka.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę į kraujotakos sistemos sutrikimus.
• Rūkymas – tabako vartojimas žymiai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Nutukimas – per didelis kūno svoris gali sukelti padidėjusį kraujo spaudimą ir kitus sutrikimus.
• Genetika – šeimos anamnezė kraujotakos sistemos ligų atvejų gali didinti riziką.
• Fizinis neaktyvumas – sėslus gyvenimo būdas prisideda prie daugelio ligų vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti krūtinės skausmą, dusulį, nuovargį, galvos skausmą, galūnių tinimą ir širdies plakimo sutrikimus. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, tokių kaip laikinas nuovargis, iki sunkių, pavyzdžiui, širdies priepuolis ar insultas.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius tyrimus, tokius kaip EKG (elektrokardiograma), echokardiografija, kraujo tyrimai, kurie gali parodyti cholesterolio ir cukraus kiekį, bei kraujagyslių vaizdavimo metodai, tokie kaip angiografija. Kartais gali prireikti ir magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos, kad būtų galima tiksliau įvertinti kraujotakos sistemos būklę.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir specifikos. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip antihipertenziniai preparatai, cholesterolio mažinantys vaistai, antikoaguliantai. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir rūkymo nutraukimas, yra labai svarbūs. Naujausios terapijos galimybės gali apimti invazinius gydymo metodus, tokius kaip angioplastika ar širdies operacijos, priklausomai nuo ligos pobūdžio ir sunkumo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas