Kiti ir nepatikslinti ne Hodžkino limfomų tipai

Anatomija

Kiti ir nepatikslinti ne Hodžkino limfomų tipai yra limfinės sistemos vėžio forma, kuri gali paveikti įvairius organus ir sistemas organizme. Limfinė sistema yra svarbi imuninės sistemos dalis, apimanti limfmazgius, limfą ir limfinius indus. Šios ligos atveju, vėžinės ląstelės gali vystytis limfmazgiuose, blužnyje, kaulų čiulpuose ir net kitose kūno dalyse, todėl gali sutrikti imuninė funkcija ir organizmo gebėjimas kovoti su infekcijomis. Paveikti organai gali būti įvairūs, įskaitant kepenis, plaučius ir net odą, kas rodo ligos plitimo galimybes ir sudėtingumą.

Ligos aprašymas

Kiti ir nepatikslinti ne Hodžkino limfomų tipai apima įvairias limfomų formas, kurios negali būti tiksliai klasifikuojamos į žinomas kategorijas. Ši liga pasižymi nekontroliuojamu limfocitų augimu, kurie gali formuoti navikus limfmazgiuose arba kituose organuose. Dėl šios ligos sudėtingumo ir įvairumo, gydymas ir prognozavimas gali būti sudėtingi. Ši liga yra svarbi dėl savo potencialo sukelti rimtų sveikatos problemų ir dėl galimybės išsivystyti į sunkesnes formas, jei nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Nors tikslios šios ligos priežastys dar nėra visiškai aiškios, yra žinoma, kad tam tikri veiksniai gali prisidėti prie jos vystymosi. Galimos priežastys apima genetinius veiksnius, imuninės sistemos sutrikimus, ilgalaikį kontaktą su tam tikromis cheminėmis medžiagomis ir virusinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, Epstein-Barr virusu. Be to, lėtinis uždegimas ir kai kurios autoimuninės ligos gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės yra labiau linkę susirgti limfomomis.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau pažeidžiami.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką.
• Virusinės infekcijos – tokios kaip Epstein-Barr virusas ar HIV.
• Cheminis poveikis – ilgalaikis kontaktas su pesticidais ar kitomis chemikalais.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti limfmazgių patinimą, karščiavimą, svorio kritimą, naktinį prakaitavimą ir nuovargį. Priklausomai nuo ligos stadijos ir vietos, gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip skausmas pilvo srityje ar kvėpavimo sutrikimai.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamią medicininę istoriją, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, limfmazgių biopsijas ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad nustatytų ligos buvimą ir išplitimą. Kartais gali prireikti ir kaulų čiulpų biopsijos, kad būtų galima įvertinti ligos pobūdį.

Gydymas

Gydymas gali apimti chemoterapiją, radioterapiją, imunoterapiją ir biologinę terapiją. Pasirinkimas priklauso nuo ligos tipo, stadijos ir paciento sveikatos būklės. Naujausios terapijos galimybės apima CAR-T ląstelių terapiją, kuri yra pažangi imunoterapijos forma, skirta kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama palaikomoji terapija, siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas