Kiti ir nepatikslinti peties ir žasto sužalojimai
Anatomija
Kiti ir nepatikslinti peties ir žasto sužalojimai dažniausiai susiję su peties sąnariu, kuris yra vienas iš labiausiai judančių sąnarių žmogaus kūne. Peties sąnarys sudarytas iš trijų pagrindinių kaulų: žastikaulio, mentės ir raktikaulio. Šis sąnarys yra stabilizuojamas raumenų, sausgyslių ir raiščių, kurie sudaro rotatorių manžetę. Be to, peties zonoje yra daug nervų ir kraujagyslių, kurių pažeidimas gali turėti rimtų pasekmių. Sužalojimai gali paveikti ne tik sąnarį, bet ir aplinkinius raumenis bei audinius, taip sukeldami skausmą ir funkcijos praradimą.
Ligos aprašymas
Kiti ir nepatikslinti peties ir žasto sužalojimai apima įvairius sužalojimus, kurie gali būti nuo nedidelių mėlynių iki rimtų traumų, tokių kaip išnirimai ar plyšimai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai paveikti kasdieninę veiklą, ypač žmonėms, kurių darbas reikalauja rankų judesių. Be to, nesavalaikis ar netinkamas gydymas gali sukelti ilgalaikius skausmus ir funkcijos praradimą, todėl svarbu atpažinti ir tinkamai gydyti šiuos sužalojimus.
Ligos priežastis
Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti traumos, sportinės veiklos, kritimai, per didelis krūvis peties sąnariui arba degeneraciniai procesai. Dažniausiai sužalojimai atsiranda dėl staigių judesių, kurie gali sukelti raumenų ar sausgyslių plyšimus. Be to, lėtinis pervargimas ir netinkama kūno laikysena gali prisidėti prie šios ligos vystymosi, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurių audiniai yra mažiau elastingi.
Rizikos faktoriai
- Amžius: vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria sužalojimus dėl natūralaus audinių senėjimo.
- Sportinė veikla: aktyvūs sportininkai, ypač kontaktiniuose sportuose, yra labiau linkę patirti peties sužalojimus.
- Profesinė veikla: darbai, reikalaujantys pakartotinių judesių virš galvos, gali padidinti riziką.
- Antsvoris: didelis kūno svoris gali sukelti papildomą spaudimą sąnariams.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą petyje, kuris gali plisti į žastą, ribotą judrumą, patinimą ir mėlynes. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ūmus skausmas, pasireiškiantis judesio metu, arba lėtinis diskomfortas, kuris gali sustiprėti naktį. Taip pat gali būti jaučiamas silpnumas ar negebėjimas pakelti ranką.
Diagnostika
Ši liga diagnozuojama remiantis medicinine istorija, fiziniu tyrimu ir vaizdo diagnostikos metodais, tokiais kaip rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar ultragarsas. Šie tyrimai padeda nustatyti sužalojimo pobūdį ir sunkumą, taip pat įvertinti aplinkinių audinių būklę.
Gydymas
Gydymo galimybės gali būti įvairios, priklausomai nuo sužalojimo sunkumo. Lengvų sužalojimų atveju gali pakakti poilsio, ledo aplikacijų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir fizinės terapijos. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų atstatyta sąnario struktūra. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip regeneracinė medicina, įskaitant kamieninių ląstelių terapiją ir PRP (plazmos, turinčios trombocitų, terapiją), taip pat gali būti taikomos, siekiant pagreitinti gijimą ir atkurti funkciją.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas