Kiti kvėpavimo sutrikimai, pasireiškiantys perinataliniame periode

Anatomija

Kiti kvėpavimo sutrikimai, pasireiškiantys perinataliniame periode, dažniausiai susiję su kvėpavimo sistemos anatomija, ypač plaučiais ir kvėpavimo takais. Perinataliniu laikotarpiu, kuris apima prenatalinį ir postnatalinį laiką, naujagimiai gali patirti įvairių anatominių pokyčių, kurie gali paveikti kvėpavimą. Pavyzdžiui, plaučių vystymasis, bronchų struktūra ir diafragmos funkcija gali turėti įtakos oro srautui ir deguonies pasisavinimui. Bet kokie anatomijos anomalijos šiuose organuose gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, kurie gali būti gyvybei pavojingi.

Ligos aprašymas

Kiti kvėpavimo sutrikimai perinataliniame periode apima įvairias būkles, kurios gali paveikti naujagimius ir kūdikius. Ši liga gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, įskaitant patologinius procesus, kurie vyksta gimdoje arba po gimimo. Svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą, nes ji gali turėti ilgalaikių pasekmių vaikų sveikatai ir vystymuisi. Kvėpavimo sutrikimai gali sukelti hipoksiją (deguonies trūkumą), dėl to gali kilti rimtų komplikacijų, įskaitant smegenų pažeidimus arba net mirtį.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Jos apima genetinius veiksnius, infekcijas, kurios gali paveikti motiną ar vaisių, taip pat aplinkos veiksnius, tokius kaip tabako dūmai ar kitos kenksmingos medžiagos. Be to, gali būti struktūrinių anomalijų, tokių kaip bronchopulmoninė displazija, kuri gali sukelti ilgalaikius kvėpavimo sutrikimus. Hormoniniai pokyčiai ir mitybos trūkumai taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Priklausomybė nuo tabako ir kitų narkotikų vartojimas nėštumo metu, kurie gali paveikti vaisiaus kvėpavimo sistemą.
• Infekcijos, tokios kaip gripas ar COVID-19, kurios gali sukelti komplikacijas nėštumo metu.
• Priešlaikinis gimdymas, kuris yra susijęs su nevisiškai išsivysčiusiais plaučiais.
• Mažas gimimo svoris, kuris gali rodyti nepakankamą vystymąsi ir padidinti kvėpavimo sutrikimų riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti dusulį, greitą kvėpavimą, cianozę (mėlynavimą) ir sunkumus maitintis. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir triukšmingas kvėpavimas, kuris rodo kvėpavimo takų obstrukciją. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos pobūdžio ir sunkumo.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius tyrimus. Klinikinis įvertinimas apima fizinį naujagimio patikrinimą, stebint kvėpavimo dažnį, širdies ritmą ir bendrą būklę. Dažnai atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo dujų analizė, siekiant įvertinti deguonies ir anglies dioksido lygius. Taip pat gali būti naudojami vaizdavimo metodai, tokie kaip rentgeno spinduliai, siekiant įvertinti plaučių būklę.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti deguonies terapiją, vaistus, kurie padeda atpalaiduoti kvėpavimo takus, ir, kai kuriais atvejais, mechaninę ventiliaciją. Nemedicininiai sprendimai gali apimti specializuotas mitybos programas, taip pat fizinę terapiją, siekiant pagerinti kvėpavimo funkciją. Naujovės terapijoje, tokios kaip genų terapija ir regeneracinė medicina, taip pat gali turėti potencialą gydant šią ligą ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas