Kiti limfinių, kraujodaros ir jiems giminingų audinių neapatikslintos ir nežinomos eigos navikai

Anatomija

Kiti limfinių, kraujodaros ir jiems giminingų audinių neapibrėžti ir nežinomos eigos navikai dažniausiai paveikia limfinę sistemą, kuri yra esminė organizmo imuninės sistemos dalis. Limfinė sistema apima limfmazgius, limfą, limfinius kraujagysles ir kitus organus, tokius kaip blužnis ir užkrūčio liauka. Šie organai ir audiniai yra atsakingi už imuninės atsakos reguliavimą, skysčių pusiausvyros palaikymą ir atliekų šalinimą. Dėl navikų augimo šiuose audiniuose gali sutrikti normali jų funkcija, kas gali turėti rimtų pasekmių organizmui.

Ligos aprašymas

Kiti limfinių, kraujodaros ir jiems giminingų audinių neapibrėžti ir nežinomos eigos navikai yra grupė vėžinių susirgimų, kurių kilmė ir eigos pobūdis nėra aiškiai nustatyti. Ši liga gali apimti įvairius navikus, kurie gali būti piktybiniai arba gerybiniai, ir dažnai diagnozuojami vėlai, kai simptomai jau yra akivaizdūs. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti paciento gyvenimo kokybę ir reikalauja kompleksinio gydymo, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti genetiškai paveldėti veiksniai, aplinkos poveikis, virusinės infekcijos, tokios kaip Epstein-Barr virusas, bei imuninės sistemos sutrikimai. Taip pat gali būti, kad ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, radiacija ar tam tikrų vaistų vartojimas gali prisidėti prie šių navikų atsiradimo. Mechanizmai, dėl kurių šie veiksniai sukelia navikų vystymąsi, gali apimti ląstelių mutacijas, kurios sukelia nekontroliuojamą ląstelių augimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga šia liga.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau linkę susirgti.
• Genetiniai veiksniai – šeimyninė anamnezė gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – ilgalaikis poveikis cheminių medžiagų, tokių kaip pesticidai, gali būti rizikos veiksnys.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti padidėjusius limfmazgius, nuovargį, svorio kritimą, karščiavimą ir naktinį prakaitavimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir skausmas ar diskomfortas, priklausomai nuo naviko vietos ir dydžio. Simptomai gali būti įvairūs ir skirtingi, priklausomai nuo naviko tipo ir jo išplitimo.

Diagnostika

Šios ligos diagnostika apima išsamią medicininę anamnezę, fizinį tyrimą, kraujo tyrimus, limfmazgių biopsiją ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Biopsijos rezultatai padeda patvirtinti naviko pobūdį ir nustatyti jo stadiją, kas yra esminis žingsnis gydymo planavimui.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo naviko tipo, stadijos ir paciento sveikatos būklės. Gydymas gali apimti chemoterapiją, radioterapiją, imunoterapiją ir chirurginį gydymą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip taikomoji terapija, taip pat gali būti svarstomos, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti šalutinį poveikį. Be to, gali būti taikomi nemedicininiai sprendimai, tokie kaip psichologinė parama ir mitybos konsultacijos, kad būtų pagerinta paciento gyvenimo kokybė gydymo metu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas