Kiti miasteniniai sindromai sergant navikine liga ([D:C00]-[D:D48]†)

Anatomija

Kiti miasteniniai sindromai sergant navikine liga yra susiję su neuromuskulinės sistemos veikla, ypač su raumenų ir nervų sąveika. Ši liga paveikia motorinius neuronų ir raumenų pluoštus, sutrikdydama normalų raumenų susitraukimą. Dėl to gali būti pažeidžiamos įvairios raumenų grupės, įskaitant akis, veido raumenis, kvėpavimo raumenis ir galūnių raumenis. Tuo pačiu metu, ligos eiga gali turėti įtakos ir centrinei nervų sistemai, sukeldama papildomus neurologinius simptomus.

Ligos aprašymas

Kiti miasteniniai sindromai sergant navikine liga yra autoimuninė būklė, kuri dažnai pasireiškia pacientams, sergantiems piktybiniais navikais, ypač timomos. Ši liga sukelia raumenų silpnumą ir nuovargį, kuris gali svyruoti priklausomai nuo dienos laiko ir fizinio krūvio. Ligos svarba kyla iš to, kad ji gali riboti paciento kasdienę veiklą, o sunkiais atvejais net sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų, tokių kaip kvėpavimo nepakankamumas.

Ligos priežastis

Pagrindinės ligos priežastys yra autoimuniniai procesai, kuomet organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo raumenų receptorius. Šie procesai dažnai susiję su navikais, ypač timomos, kurie gali sukelti antikūnų gamybą prieš acetilcholino receptorius. Be to, genetiniai veiksniai ir aplinkos poveikis, pavyzdžiui, infekcijos, taip pat gali prisidėti prie ligos išsivystymo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – dažniausiai liga pasireiškia suaugusiems, ypač vyresniems nei 40 metų žmonėms.
• Genetinė predispozicija – šeimos istorija autoimuninių ligų gali padidinti riziką.
• Susijusios ligos – tokios kaip timoma, gali būti svarbus rizikos veiksnys.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima raumenų silpnumą, kuris gali pasireikšti skirtingose kūno dalyse, nuovargį, ypač po fizinio krūvio, ir regos sutrikimus, tokius kaip dviguba rega. Sunkiais atvejais gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai ir rijimo problemos.

Diagnostika

Šiai ligai diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus, siekiant nustatyti antikūnus prieš acetilcholino receptorius. Elektromiografija (EMG) padeda įvertinti raumenų elektrinę veiklą, o raumenų biopsija gali būti atliekama siekiant pašalinti kitas raumenų ligas. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, siekiant įvertinti galimus navikus.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima kortikosteroidus ir imunosupresantus, siekiant sumažinti imuninės sistemos aktyvumą. Taip pat gali būti naudojami acetilcholino esterase inhibitoriai, tokie kaip pyridostigminas, kurie padeda pagerinti raumenų funkciją. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizinę terapiją ir reabilitaciją, kad būtų palaikoma raumenų jėga ir funkcija. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip monocloniniai antikūnai, taip pat yra tiriami kaip potencialūs gydymo sprendimai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas