Kiti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai

Anatomija

Kiti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, tokie kaip bipolinis sutrikimas, depresija ar distimija, yra susiję su žmogaus centrinės nervų sistemos veikla, ypač su smegenų struktūromis, atsakingomis už emocijas ir nuotaikas. Smegenyse, ypatingai hipokampe ir prefrontalinėje žievėje, vyksta cheminiai procesai, kurie reguliuoja nuotaiką, emocijas ir elgesį. Neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, atlieka svarbų vaidmenį šiose sistemose, ir jų disbalansas gali sukelti afektinius sutrikimus. Be to, endokrininė sistema, ypač streso hormonai, kaip kortizolis, taip pat gali turėti įtakos nuotaikos pokyčiams.

Ligos aprašymas

Kiti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai yra psichinės sveikatos sutrikimai, kurie apima ilgalaikius nuotaikos pokyčius, tokiais kaip liūdesys, euforija, ir nerimas. Šie sutrikimai gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir bendrai fizinei sveikatai. Dėl savo sudėtingumo ir įvairiapusiškumo, šie sutrikimai dažnai reikalauja išsamaus gydymo ir priežiūros. Jie yra svarbūs ne tik dėl jų poveikio asmeniui, bet ir dėl socialinių, ekonominių ir sveikatos sistemų iššūkių, su kuriais susiduria visuomenė.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti genetinės, biologinės, psichologinės ir aplinkos veiksniai. Genetiniai tyrimai rodo, kad nuotaikos sutrikimai gali būti paveldimi, o šeimos istorija gali padidinti riziką. Biologiniu aspektu, smegenų chemija ir struktūra gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip asmenybės bruožai ir ankstyvieji gyvenimo įvykiai (traumos, praradimai), taip pat gali prisidėti prie sutrikimų vystymosi. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, socialinė izoliacija ir gyvenimo pokyčiai, gali pabloginti simptomus arba sukelti paūmėjimus.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija nuotaikos sutrikimų gali padidinti riziką.
• Psichologiniai veiksniai: asmenybės bruožai, tokie kaip nerimastingumas ar pesimizmas, gali padidinti pažeidžiamumą.
• Aplinkos veiksniai: stresas, socialinė izoliacija, traumos ar sunkūs gyvenimo įvykiai gali sukelti simptomų paūmėjimus.
• Fiziniai sveikatos sutrikimai: lėtinės ligos ar hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos nuotaikos stabilumui.

Simptomai

• Nuotaikos svyravimai: nuo labai aukštos (manija) iki labai žemos (depresija) nuotaikos.
• Energetikos pokyčiai: nuovargis arba, priešingai, hiperarousal.
• Miego sutrikimai: nemiga arba pernelyg didelis mieguistumas.
• Socialinė izoliacija: vengimas socialinių situacijų ir artimųjų.
• Pakeistas mąstymo procesas: sunkumai priimant sprendimus, dėmesio koncentraciją ir atmintį.

Diagnostika

Diagnostika paprastai apima išsamią psichologinę vertinimą, kurį atlieka kvalifikuotas psichiatras arba psichologas. Gydytojas gali naudoti standartizuotas diagnostikos priemones, tokias kaip DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas), siekdamas nustatyti sutrikimo pobūdį ir sunkumą. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti galimas fizines ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medikamentinis gydymas gali apimti antidepresantus, stabilius nuotaikos reguliatorius ir antipsichozinius vaistus, priklausomai nuo ligos tipo ir simptomų. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra veiksminga gydymo forma. Be to, naujausi tyrimai rodo, kad alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip mindfulness praktikos, fizinis aktyvumas ir mitybos pakeitimai, taip pat gali padėti gerinti simptomus ir bendrą gerovę. Gydymo planas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į paciento poreikius ir ligos sunkumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas