Kiti paralyžiniai sindromai

Anatomija

Kiti paralyžiniai sindromai yra grupė neurologinių sutrikimų, kurie dažniausiai paveikia nervų sistemą, ypač motorinių neuronų ir raumenų funkcijas. Šie sindromai gali turėti įtakos centrinei nervų sistemai, kuri apima smegenis ir nugaros smegenis, bei periferinei nervų sistemai, kuri susijusi su raumenų kontrolė. Dėl šių pažeidimų gali sutrikti nervų signalai, vedantys į raumenų silpnumą, paralyžių ar kitus motorinius sutrikimus. Pavyzdžiui, nugaros smegenų pažeidimai gali sukelti apatinių galūnių paralyžių, o smegenų pažeidimai gali paveikti visą kūną.

Ligos aprašymas

Kiti paralyžiniai sindromai apima įvairias ligas, kurios sukelia raumenų silpnumą ir paralyžių. Tai gali būti autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip Guillain-Barré sindromas, arba degeneracinės ligos, kaip amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS). Šios ligos yra svarbios, nes jos gali stipriai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukelti negalią ir netgi būti mirtinos. Be to, šios ligos dažnai reikalauja ilgalaikio gydymo ir priežiūros, o tai gali sukelti didelį psichologinį ir finansinį stresą pacientams ir jų šeimoms.

Ligos priežastis

Kitos paralyžinių sindromų priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima autoimunines reakcijas, kuriose organizmo imuninė sistema puola savo pačių nervų ląsteles. Taip pat gali būti genetiniai veiksniai, infekcijos (pvz., virusinės infekcijos, kurios gali sukelti nervų pažeidimus) ir aplinkos veiksniai, tokie kaip toksinų poveikis. Rizikos veiksniai gali apimti vyresnį amžių, tam tikras profesijas, kuriose dažnai būna traumų, ir šeimos istoriją su nervų sistemos ligomis.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga nervų sistemą veikiančiomis ligomis.
• Genetika – šeimos istorija su neurologinėmis ligomis gali padidinti riziką.
• Infekcijos – tam tikros virusinės infekcijos gali sukelti nervų pažeidimus.
• Traumos – fizinės traumos, ypač nugaros smegenų, gali sukelti paralyžių.
• Aplinkos veiksniai – toksinai ir cheminės medžiagos gali būti rizikos veiksniai.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti raumenų silpnumą, kuris gali pasireikšti tiek lengva forma, tokiu būdu, kad pacientas jaučia nuovargį, tiek sunkiu paralyžiumi, kai žmogus negali judėti. Taip pat gali pasireikšti raumenų spazmai, skausmas, sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra, o kai kuriais atvejais – kvėpavimo sutrikimai.

Diagnostika

Kiti paralyžiniai sindromai diagnozuojami remiantis klinikiniais simptomais ir įvairiais diagnostiniais tyrimais. Gydytojai gali atlikti neurologinį tyrimą, kuris apima refleksų, raumenų jėgos ir koordinacijos vertinimą. Taip pat gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT, ir elektrofiziologiniai tyrimai, tokie kaip elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai, siekiant įvertinti nervų ir raumenų funkciją.

Gydymas

Kiti paralyžiniai sindromai gydomi įvairiais metodais, priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo. Gydymas gali apimti vaistus, kurie slopina imuninę sistemą, skausmą mažinančius preparatus, fizioterapiją ir ergoterapiją. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokių kaip genų terapija ir ląstelių terapija, šiuo metu yra tiriamos kaip potencialūs gydymo būdai. Svarbu, kad pacientai gautų visapusišką priežiūrą, įskaitant psichologinę paramą ir socialinę rehabilitaciją, kad galėtų geriau prisitaikyti prie ligos iššūkių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas