Kiti patikslinti ekstrapiramidiniai judesių sutrikimai

Anatomija

Kiti patikslinti ekstrapiramidiniai judesių sutrikimai yra susiję su centrinės nervų sistemos struktūromis, ypač su bazinėmis ganglijomis, kurie yra atsakingi už judesių koordinavimą ir kontrolę. Šios struktūros yra giliai smegenyse ir apima tokius elementus kaip striatumas, globus pallidus, substantia nigra ir subthalamic nucleus. Šių sričių disfunkcija gali sukelti įvairius judesių sutrikimus, nes jos dalyvauja motorinių signalų perdavime ir reguliavime, taip pat emocijų ir kognityvinių funkcijų moduliavime.

Ligos aprašymas

Kiti patikslinti ekstrapiramidiniai judesių sutrikimai apima įvairias neurologines būkles, kurios gali pasireikšti kaip nevalingi judesiai, raumenų įtempimas arba sutrikusi judesių kontrolė. Ši liga yra svarbi, nes ji gali reikšmingai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukelti fizinį diskomfortą ir socialinę izoliaciją. Dėl šių sutrikimų pacientai gali patirti sunkumų kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, vaikščiojime ar rašyme, todėl būtina užtikrinti ankstyvą diagnostiką ir gydymą.

Ligos priežastis

Kiti patikslinti ekstrapiramidiniai judesių sutrikimai gali kilti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys apima genetines mutacijas, medikamentų poveikį, toksinų poveikį, neurodegeneracines ligas ir trauminius galvos smegenų sužalojimus. Be to, gali būti ir kitų veiksnių, tokių kaip uždegiminiai procesai smegenyse arba kraujotakos sutrikimai, kurie taip pat prisideda prie šių sutrikimų atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti ekstrapiramidiniais sutrikimais.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria šių sutrikimų, ypač neurodegeneracinių ligų atveju.
• Medikamentų vartojimas – tam tikrų vaistų, ypač antipsichozinių, vartojimas gali sukelti ekstrapiramidinius simptomus.
• Ekologiniai veiksniai – toksinų, pvz., sunkiųjų metalų, poveikis gali būti rizikos veiksnys.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti tremorą (drebulį), rigidiškumą (raumenų įtempimą), bradikineziją (lėtus judesius) ir posturalinį nestabilumą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kurie gali būti vos pastebimi, iki sunkių, sukeliantys reikšmingą judėjimo apribojimą ir diskomfortą.

Diagnostika

Šios ligos diagnostika apima klinikinį neurologinį tyrimą, anamnezės surinkimą ir specialius neurologinius testus. Gydytojai taip pat gali naudoti vaizdavimo metodus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti smegenų struktūras ir nustatyti galimas patologijas. Be to, laboratoriniai tyrimai gali būti atliekami siekiant pašalinti kitas ligas.

Gydymas

Kiti patikslinti ekstrapiramidiniai judesių sutrikimai gali būti gydomi įvairiomis priemonėmis. Medicininiai sprendimai apima vaistus, tokius kaip dopamino agonistai, anticholinerginiai preparatai ir MAO-B inhibitoriai, kurie padeda reguliuoti smegenų chemiją ir sumažinti simptomus. Taip pat gali būti taikomos nemedicininės terapijos, tokios kaip fizioterapija, ergoterapija ir psichosocialinė parama. Naujoviški gydymo metodai, pavyzdžiui, giliai smegenų stimuliacija, taip pat gali būti taikomi sunkiais atvejais, siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas