Kiti patikslinti funkciniai žarnų sutrikimai

Anatomija

Kiti patikslinti funkciniai žarnų sutrikimai yra susiję su virškinimo sistema, ypač su žarnynu, kuris apima plonąsias ir storąsias žarnas. Ši liga gali paveikti žarnyno funkciją, tačiau anatominių pokyčių, tokių kaip uždegimai ar navikai, gali nebūti. Žarnyno sienelės struktūra, nervų sistema, kraujotaka ir raumenų veikla gali būti veikiamos, todėl sutrinka normalus maisto virškinimas ir tranzitas. Tai gali sukelti įvairių simptomų, kurie yra susiję su žarnyno funkcija, tačiau neatskleidžia aiškių anatominių pakitimų.

Ligos aprašymas

Kiti patikslinti funkciniai žarnų sutrikimai apima grupę simptomų, kurie gali rodyti žarnyno disfunkciją, tačiau neturi aiškiai apibrėžtų organinių priežasčių. Tai gali apimti tokias ligas kaip dirgliosios žarnos sindromas, funkcinė dispepsija ir kiti sutrikimai, kurie neatskleidžia akivaizdžių struktūrinių pokyčių. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukelti diskomfortą ir apriboti kasdienę veiklą. Be to, ji gali sukelti psichologinę įtampą, nes pacientai dažnai jaučiasi nesuprasti dėl simptomų, kurie nėra lengvai paaiškinami medicinos terminais.

Ligos priežastis

Kiti patikslinti funkciniai žarnų sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Viena iš dažniausių priežasčių yra žarnyno mikrofloros disbalansas, kuris gali turėti įtakos virškinimo procesams. Stresas ir emocinė įtampa taip pat gali sukelti žarnyno funkcijos sutrikimus, nes nervų sistema yra glaudžiai susijusi su virškinimo sistema. Be to, mitybos įpročiai, pavyzdžiui, per didelis riebalų ar cukraus vartojimas, gali prisidėti prie simptomų atsiradimo. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos, nes kai kurie žmonės yra labiau linkę į funkcinio pobūdžio sutrikimus.

Rizikos faktoriai

• Stresas – nuolatinis stresas gali sukelti žarnyno veiklos sutrikimus.
• Mitybos įpročiai – nesveika mityba gali prisidėti prie žarnyno disfunkcijos.
• Genetika – šeiminė polinkis gali padidinti riziką susirgti.
• Amžius – vyresni žmonės gali būti labiau linkę į funkcinės žarnyno patologijas.
• Psichologinės problemos – nerimas ir depresija gali turėti įtakos žarnyno veiklai.

Simptomai

• Dažni pilvo skausmai – gali būti lengvi arba stiprūs, priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio.
• Nepriklausomas viduriavimas arba vidurių užkietėjimas – simptomai gali kisti ir būti neprognozuojami.
• Pūtimas ir diskomfortas pilve – dažnai jaučiamas po valgio.
• Rėmuo ar pykinimas – gali pasireikšti po tam tikrų maisto produktų vartojimo.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamų paciento anamnezės surinkimą ir fizinį ištyrimą. Gydytojai dažnai rekomenduoja atlikti laboratorinius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, kad būtų pašalintos organinės ligos. Be to, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, ultragarso ar endoskopijos, siekiant įvertinti žarnyno būklę. Tačiau daugeliu atvejų, jei organinių pakitimų nėra, diagnozė nustatoma remiantis simptomų analize ir jų trukme.

Gydymas

Gydymas gali būti įvairus ir apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima vaistus, kurie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip skausmą malšinantys vaistai, probiotikai ir vaistai nuo viduriavimo ar vidurių užkietėjimo. Nemedicininiai gydymo metodai apima mitybos pokyčius, pavyzdžiui, skaidulų vartojimą, reguliarų fizinį aktyvumą ir stresą mažinančias technikas, tokias kaip joga ar meditacija. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip psichoterapija, gali padėti pacientams susidoroti su emociniais aspektais, susijusiais su funkciniais žarnų sutrikimais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas