Kiti patikslinti krešėjimo sutrikimai

Anatomija

Kiti patikslinti krešėjimo sutrikimai susiję su žmogaus kraujotakos sistema, ypač su kraujo krešėjimo mechanizmais. Šie sutrikimai gali paveikti kraujo plazmą, trombocitus ir koaguliacijos faktorius, kurie yra būtini normaliai kraujo krešėjimo procesui. Pagrindiniai organai, susiję su šiuo procesu, yra kepenys, kurios gamina daugumą krešėjimo faktorių, taip pat kraujagyslės, kurios gali būti pažeistos ir sukelti nenormalų kraujo tekėjimą. Sutrikus šiems mechanizmams, gali kilti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip kraujavimas arba trombozė.

Ligos aprašymas

Kiti patikslinti krešėjimo sutrikimai apima įvairias ligas ir būkles, kurios gali sukelti nenormalų kraujo krešėjimą. Šios ligos gali pasireikšti tiek per dideliu krešėjimu, tiek per mažai, dėl ko atsiranda kraujavimo arba trombozės rizika. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant insultus, širdies smūgius ar mirtį. Be to, šie sutrikimai gali būti paveldimi arba įgyti, o jų valdymas reikalauja kruopštaus gydymo ir stebėjimo.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti genetiniai veiksniai, autoimuninės ligos, kepenų sutrikimai, vitaminų trūkumai (ypač vitamino K), taip pat tam tikrų vaistų vartojimas, kurie gali paveikti krešėjimo procesus. Kiti veiksniai, tokie kaip infekcijos ar traumų sukeltos reakcijos, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Rizikos mechanizmai gali apimti nepakankamą krešėjimo faktorių gamybą, trombocitų disfunkciją ar padidintą fibrinogeno lygį.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai sutrikimai, tokie kaip hemofilija ar von Willebrando liga, kurie gali padidinti kraujavimo riziką.
• Vyresnis amžius, kuris gali prisidėti prie kraujagyslių ir organų funkcionavimo pokyčių.
• Nutukimas, kuris gali sukelti padidėjusią trombozės riziką.
• Ilgalaikis imobilumas, pavyzdžiui, po operacijų, kuris gali sukelti kraujo sąstingį.
• Tam tikrų vaistų vartojimas, tokių kaip antikoaguliantai, kurie gali paveikti krešėjimo procesus.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti lengvą ar sunkią kraujosruvą, kraujavimą iš nosies, dantų ar kitų sužeidimų, taip pat gali pasireikšti mėlynės, kurios atsiranda be aiškios priežasties. Sunkiems atvejams gali pasireikšti vidaus kraujavimas, kuris gali būti pavojingas gyvybei.

Diagnostika

Ligai diagnozuoti dažniausiai atliekami įvairūs kraujo tyrimai, kurie nustato krešėjimo faktorių lygį, trombocitų skaičių ir bendrą kraujo krešėjimo laiką. Taip pat gali būti naudojami genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti paveldimus krešėjimo sutrikimus. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas, gali būti atliekami siekiant nustatyti kraujo krešulius.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo sutrikimo tipo ir sunkumo. Dažniausiai naudojami vaistai, tokie kaip antikoaguliantai, kurie padeda sumažinti trombų susidarymo riziką, arba hemostatiniai vaistai, kurie padeda sustabdyti kraujavimą. Be to, gali būti taikomos ir nemedicininės priemonės, tokios kaip fizinė terapija, siekiant pagerinti kraujotaką ir sumažinti trombozės riziką. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip genų terapija, taip pat yra tiriami, siekiant efektyviau valdyti šiuos sutrikimus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas