Kiti pigmentacijos sutrikimai

Anatomija

Kiti pigmentacijos sutrikimai, tokie kaip hiperpigmentacija ir hipopigmentacija, yra susiję su odos, plaukų ir akių pigmentacija. Pagrindinė struktūra, atsakinga už pigmentacijos reguliavimą, yra melanocitai, esančių epidermyje. Šie ląstelės gamina melanino pigmentą, kuris suteikia odai, plaukams ir akims spalvą. Sutrikus melanocitų funkcijai, atsiranda įvairių pigmentacijos pokyčių, kurie gali paveikti ne tik odą, bet ir psichologinę žmogaus būklę, nes odos spalvos pokyčiai dažnai gali sukelti socialinį diskomfortą.

Ligos aprašymas

Kiti pigmentacijos sutrikimai apima įvairius odos pokyčius, kurie gali būti tiek įgimti, tiek įgyti. Hiperpigmentacija pasireiškia tamsesnėmis odos sritimis, kai melanino gamyba padidėja, tuo tarpu hipopigmentacija yra susijusi su sumažėjusia melanino gamyba, dėl ko atsiranda šviesesnės odos vietos. Šie sutrikimai gali turėti skirtingas priežastis, įskaitant genetinius veiksnius, hormoninius pokyčius, saulės poveikį ir odos traumą. Supratimas apie šiuos sutrikimus yra svarbus, nes jie gali turėti įtakos ne tik fizinei, bet ir psichologinei paciento gerovei.

Ligos priežastis

Pagrindinės kitų pigmentacijos sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios. Hiperpigmentacija dažniausiai atsiranda dėl per didelio saulės spindulių poveikio, hormoninių pokyčių (pvz., nėštumo metu) arba odos traumų, tokių kaip randai ar uždegimai. Hipopigmentacija gali būti susijusi su genetiniais veiksniais, autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip vitiligo, arba tam tikromis odos infekcijomis. Be to, tam tikri vaistai ir cheminės medžiagos gali sukelti pigmentacijos pokyčius.

Rizikos faktoriai

• Saulės poveikis: Ilgalaikis saulės spindulių poveikis gali sukelti odos pigmentacijos sutrikimus, ypač hiperpigmentaciją.
• Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo, menopauzės ar tam tikrų vaistų vartojimo metu hormonų lygio svyravimai gali paveikti melanino gamybą.
• Genetiniai veiksniai: Paveldimumas gali turėti įtakos tam, kaip organizmas reaguoja į pigmentacijos pokyčius.
• Odos traumos: Bet kokia trauma ar uždegimas gali sukelti pigmentacijos pokyčius toje srityje.

Simptomai

• Hiperpigmentacijos simptomai gali būti tamsesnės dėmės, kurios atsiranda ant odos, dažniausiai veido, rankų ar kitų saulės paveiktų sričių. Šios dėmės gali būti įvairių formų ir dydžių.
• Hipopigmentacijos simptomai pasireiškia šviesesnėmis odos sritimis, kurios gali būti mažos arba didelės, ir dažnai atsiranda ant veido ar rankų.
• Abiem atvejais gali pasireikšti psichologiniai simptomai, tokie kaip nerimas ar sumažėjusi savivertė dėl odos pokyčių.

Diagnostika

Diagnostika apima paciento anamnezės surinkimą ir fizinį odos tyrimą. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti odos biopsiją, kad patvirtintų diagnozę ir nustatytų, ar pigmentacijos pokyčiai yra susiję su tam tikromis ligomis. Taip pat gali būti atliekami alergijos testai, kad būtų išvengta galimų alerginių reakcijų, kurios gali sukelti pigmentacijos pokyčius.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo pigmentacijos sutrikimo pobūdžio. Hiperpigmentacijai gali būti taikomos vietinės gydymo priemonės, tokios kaip kremų su hidrochinonu, retinoidais ar vitaminu C naudojimas. Cheminiai pilingai ir lazerinė terapija taip pat gali būti veiksmingi. Hipopigmentacijai gydyti gali būti naudojami kortikosteroidai arba imunosupresantai, priklausomai nuo priežasties. Be to, svarbu naudoti apsaugos nuo saulės priemones, kad būtų išvengta tolesnių odos pažeidimų. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip genetinė terapija, šiuo metu yra tiriami, tačiau jų efektyvumas ir saugumas dar nėra visiškai patvirtinti.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas