Kiti šlapinimosi sutrikimai

Anatomija

Kiti šlapinimosi sutrikimai yra susiję su šlapimo sistemos anatomija, kuri apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Inkstai yra poriniai organai, atsakingi už šlapimo gamybą ir toksinų šalinimą iš organizmo. Šlapimtakių sistema perneša šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę, kur jis laikomas, kol yra išskiriamas per šlaplę. Šlapimo pūslė yra raumeninis organas, kurio funkcija yra kaupti šlapimą, o šlaplė – išvesti šlapimą iš organizmo. Bet kokie sutrikimai šiuose organuose gali sukelti šlapinimosi problemas, tokias kaip skausmas, dažnas šlapinimasis ar nevalingas šlapimo išsiskyrimas.

Ligos aprašymas

Kiti šlapinimosi sutrikimai apima įvairius simptomus ir problemas, susijusias su šlapinimosi procesu. Tai gali būti skausmingas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis, šlapimo nelaikymas ar netinkamas šlapimo sulaikymas. Šie sutrikimai gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, sukelti psichologinį diskomfortą ir socialinę izoliaciją. Šlapinimosi problemos gali būti laikomos svarbiu sveikatos rodikliu, nes jos gali rodyti rimtesnes ligas, tokias kaip šlapimo takų infekcijos, prostatos sutrikimai ar net vėžys.

Ligos priežastis

Pagrindinės šlapinimosi sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra šlapimo takų infekcijos, kurios sukelia uždegimą ir dirginimą. Kitos priežastys gali apimti prostatos problemas, nervų sistemos sutrikimus, tokias kaip išsėtinė sklerozė ar Parkinsono liga, taip pat hormoninius pokyčius, ypač moterims menopauzės metu. Be to, tam tikri vaistai, pavyzdžiui, diuretikai, gali sukelti dažnesnį šlapinimąsi, o tam tikros medicininės būklės, tokios kaip diabetas, gali sukelti pernelyg didelį šlapimo kiekį.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria šlapinimosi sutrikimų dėl natūralių senėjimo procesų.
• Lytys – moterys dažniau kenčia nuo šlapinimosi problemų dėl anatominių ypatumų ir hormoninių pokyčių.
• Genetika – šeimos anamnezė gali turėti įtakos tam tikrų šlapimo sistemos ligų vystymuisi.
• Gyvenimo būdas – neaktyvus gyvenimo būdas ir netinkama mityba gali prisidėti prie šlapimo sistemos sutrikimų.

Simptomai

• Dažnas šlapinimasis, kuris gali būti tiek dieną, tiek naktį.
• Skausmingas šlapinimasis, kuris gali būti susijęs su uždegimu.
• Šlapimo nelaikymas, pasireiškiantis nevalingu šlapimo išsiskyrimu.
• Šlapimo sulaikymas, kai asmuo negali visiškai ištuštinti šlapimo pūslės.
• Neįprastas šlapimo kvapas ar spalva, kurie gali rodyti infekciją.

Diagnostika

Šlapinimosi sutrikimų diagnostika apima anamnezės surinkimą ir fizinį tyrimą. Gydytojai gali atlikti šlapimo tyrimus, kad nustatytų infekcijas ar kraują šlapime. Ultragarsinis tyrimas gali būti naudojamas įvertinti inkstų ir šlapimo pūslės būklę. Kartais gali prireikti cistoskopijos, kurios metu naudojama speciali kamera, kad būtų galima tiesiogiai apžiūrėti šlapimo pūslę ir šlaplę. Be to, neurologiniai tyrimai gali būti atliekami, jei įtariama nervų sistemos įtaka šlapinimosi procesui.

Gydymas

Šlapinimosi sutrikimų gydymas priklauso nuo priežasties. Dažniausiai skiriami antibiotikai, jei nustatoma infekcija. Taip pat gali būti rekomenduojami vaistai, kurie padeda kontroliuoti šlapimo pūslės raumenis. Fizinė terapija ir elgesio terapija gali būti naudinga šlapimo nelaikymo atvejais. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip skysčių vartojimo kontrolė ir reguliarus fizinis aktyvumas, gali padėti sumažinti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima neuromoduliaciją ir Botox injekcijas, kurios gali padėti gydyti šlapimo pūslės hiperaktyvumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas