Kiti specifiniai nerimo sutrikimai

Anatomija

Kiti specifiniai nerimo sutrikimai yra psichinės sveikatos sutrikimai, kurie dažnai veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Smegenys, kaip pagrindinis organas, atsakingas už emocinę ir psichinę būklę, yra tiesiogiai susijusios su nerimo jausmų atsiradimu ir jų reguliavimu. Be to, šie sutrikimai gali paveikti autonominę nervų sistemą, kuri kontroliuoja kūno fiziologinius atsakus, tokius kaip širdies ritmas ir kvėpavimas. Taip pat gali būti paveikta endokrininė sistema, kuri gamina hormonus, susijusius su stresu ir nerimu, pavyzdžiui, kortizolį.

Ligos aprašymas

Kiti specifiniai nerimo sutrikimai apima įvairias nerimo formas, kurios neatitinka tradicinių nerimo sutrikimų kriterijų, tokių kaip socialinė fobija ar panikos sutrikimas. Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, specifiniu nerimu dėl tam tikrų situacijų ar objektų, ir gali turėti reikšmingą poveikį kasdieniam gyvenimui. Svarbu atpažinti ir gydyti šiuos sutrikimus, nes jie gali sukelti ilgalaikį diskomfortą ir sumažinti gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Kiti specifiniai nerimo sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinę polinkį, aplinkos veiksnius ir psichologinius stresorius. Psichologiniai mechanizmai, tokie kaip išmoktas elgesys ar trauminiai įvykiai, gali sukelti nerimo jausmus. Be to, biologiniai veiksniai, tokie kaip neurotransmiterių disbalansas (pvz., serotonino, norepinefrino), taip pat gali prisidėti prie šių sutrikimų atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – šeimos istorija nerimo sutrikimų gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – stresas, trauma ar netinkama socialinė aplinka gali sukelti nerimą.
• Asmeninės savybės – žmonės, turintys perfekcionizmo ar žemo savęs vertinimo bruožų, dažnai yra labiau linkę į nerimo sutrikimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuolatinį nerimą, baimę, paniką, nerimo priepuolius, fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, ir socialinį atsitraukimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kurie gali būti valdomi, iki sunkių, galinčių trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Diagnostika

Šios ligos diagnozė paprastai remiasi psichologiniais įvertinimais ir intervencijomis, kurios gali apimti pokalbius su psichiatru ar psichologu. Tyrimai gali apimti standartizuotas anketas ir klausimynus, skirtus įvertinti nerimo lygį ir simptomus. Be to, medicininiai tyrimai gali būti naudojami, kad būtų pašalintos kitos fizinės sveikatos problemos, galinčios sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Kiti specifiniai nerimo sutrikimai gali būti gydomi įvairiais būdais, įskaitant psichoterapiją, tokią kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda keisti neigiamus mąstymo modelius. Taip pat gali būti skiriami medikamentai, pavyzdžiui, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), kurie padeda reguliuoti nuotaiką ir nerimo jausmus. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip internetinės terapijos programos ir grupinė terapija, taip pat gali pasitarnauti gydymo procese. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip meditacija, joga ir fiziniai pratimai, taip pat gali būti naudingi siekiant mažinti nerimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas