Kiti ūminiai virusiniai hepatitai

Anatomija

Kiti ūminiai virusiniai hepatitai, tokie kaip hepatitas A, hepatitas E ir hepatitas G, tiesiogiai veikia kepenis, kurie yra esminiai organai žmogaus organizme. Kepenyse vyksta medžiagų apykaitos procesai, detoksikacija, baltymų sintezė ir tulžies gamyba. Šie organai yra atsakingi už toksinų šalinimą, maistinių medžiagų apdorojimą ir energijos kaupimą. Virusai, sukeliantys ūminius hepatitus, pažeidžia kepenų ląsteles, sukeldami uždegimą ir galimą jų nekrozę, kas gali turėti rimtų pasekmių visam organizmui.

Ligos aprašymas

Kiti ūminiai virusiniai hepatitai yra infekcinės ligos, kurios sukelia kepenų uždegimą, dažniausiai dėl virusų. Šios ligos yra svarbios, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kepenų nepakankamumas, ir net mirtį. Ūminiai hepatitai gali būti skirtingų virusų sukeliami, ir kiekvienas iš jų turi savo infekcijos kelius ir epidemiologines savybes. Kiti ūminiai virusiniai hepatitai dažnai pasireiškia sezoniniais protrūkiais ir gali būti užkrečiami, todėl jų kontrolė ir profilaktika yra labai svarbūs visuomenės sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra virusai, tokie kaip hepatitas A virusas (HAV), hepatitas E virusas (HEV) ir hepatitas G virusas (HGV). Hepatitas A plinta per užterštą maistą ir vandenį, o hepatitas E dažniausiai perduodamas per fecal-oralinį kelią. Hepatitas G, nors ir mažiau paplitęs, gali būti perduodamas per kraują ir lytinius santykius. Be virusų, ligos vystymuisi gali turėti įtakos ir kiti veiksniai, tokie kaip imuninės sistemos silpnumas ar lėtinis alkoholizmas.

Rizikos faktoriai

• Užterštas maistas ir vanduo – ypač svarbus hepatito A ir E atvejais, kur maisto higiena yra prasta.
• Sveikatos priežiūros sąlygos – žmonės, dirbantys medicinos srityje, gali būti labiau linkę užsikrėsti.
• Kelionės į endemines zonas – asmenys, keliaujantys į šalis, kuriose dažnai pasitaiko hepatito protrūkių, yra didesnėje rizikoje.
• Netinkama asmeninė higiena – ypač svarbi vaikams ir asmenims, gyvenantiems grupinėse gyvenimo sąlygose.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti: nuovargis, pykinimas, vėmimas, apetito praradimas, gelta (odos ir akių pageltimas), tamsus šlapimas ir šviesus išmatos. Simptomų intensyvumas gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo užsikrėtimo sunkumo ir individualios organizmo reakcijos.

Diagnostika

Ūminių virusinių hepatitų diagnostika apima klinikinius simptomus, anamnezės surinkimą ir laboratorinius tyrimus. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, kurie nustato kepenų fermentų (ALT, AST) lygius, bilirubino koncentraciją ir specifinius antikūnus prieš hepatito virusus. Taip pat gali būti atliekami serologiniai tyrimai, kad būtų patvirtinta diagnozė ir nustatyta viruso rūšis.

Gydymas

Ūminių virusinių hepatitų gydymas daugiausia yra simptominis, nes nėra specifinio gydymo virusams. Pacientams rekomenduojama laikytis poilsio, tinkamos mitybos ir hidratacijos. Sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos. Naujausios terapijos galimybės apima antivirusinius vaistus, kurie gali būti naudojami tam tikrų tipų hepatitui, tačiau didžioji dalis atvejų gydoma konservatyviais metodais. Prevencija, tokia kaip vakcinacija (pvz., hepatito A atveju) ir higienos laikymasis, yra esminė siekiant sumažinti ligos plitimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas