Kitokia migrena

Anatomija

Kitokia migrena, dar vadinama migreniniu aura, yra neurologinė liga, paveikianti smegenų struktūras. Ši liga dažnai susijusi su smegenų kraujagyslių, nervų sistemų ir smegenų audinio funkcijomis. Pagrindiniai paveikti organai yra smegenys, ypač tos sritys, kurios atsakingos už skausmo ir sensorinių signalų apdorojimą. Migreniniais priepuoliais gali sutrikti kraujo tiekimas į tam tikras smegenų dalis, o tai sukelia neurologinius simptomus, kurie gali paveikti regėjimą, jutimus ir motorines funkcijas.

Ligos aprašymas

Kitokia migrena yra specifinė migrenos forma, kuri pasižymi neurologiniais simptomais, kurie gali pasireikšti prieš ar per migrenos priepuolį. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, socialinei integracijai ir kasdienei veiklai. Migrenos priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, o simptomai gali būti labai įvairūs, pradedant nuo galvos skausmo ir baigiant regėjimo sutrikimais ar paralyžiais. Supratimas apie šią ligą yra būtinas, siekiant teisingai diagnozuoti ir gydyti pacientus.

Ligos priežastis

Pagrindinės kitokios migrenos priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, smegenų cheminių medžiagų disbalansu ir aplinkos veiksniais. Kai kurie mokslininkai teigia, kad migrenos priepuoliai gali būti sukelti dėl sutrikusios serotonino funkcijos smegenyse, o tai gali sukelti kraujagyslių susitraukimą ir vėlesnį išsiplėtimą. Be to, stresas, miego trūkumas, hormoniniai pokyčiai ir tam tikri maisto produktai taip pat gali prisidėti prie migrenos priepuolių atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Genetika: šeimos istorija migrenos atvejų gali padidinti riziką susirgti.
• Hormoniniai pokyčiai: moterys dažnai patiria migrenos priepuolius menstruacijų metu arba nėštumo metu dėl hormonų svyravimų.
• Stresas: psichologinis stresas gali būti galingas migrenos sukelėjas.
• Maisto produktai: tam tikri maisto produktai, tokie kaip šokoladas, sūris ir alkoholis, gali sukelti priepuolius.
• Miego sutrikimai: miego trūkumas arba perteklius gali sukelti migrenos simptomus.

Simptomai

• Tipiški simptomai apima stiprų galvos skausmą, kuris dažnai yra pulsuojantis ir vienoje galvos pusėje, regėjimo sutrikimus, tokius kaip mirgėjimas ar aklumas, jutimų sutrikimus, pavyzdžiui, tirpimą ar dilgčiojimą, ir kartais net motorinius sutrikimus. Priklausomai nuo paciento, simptomai gali būti nuo lengvų iki labai sunkių, o kai kurie žmonės gali patirti pykinimą, vėmimą ar jautrumą šviesai ir garsui.

Diagnostika

Kitokios migrenos diagnozė dažnai remiasi klinikiniu paciento istorijos vertinimu ir simptomų aprašymu. Gydytojas gali atlikti neurologinį tyrimą, kad patikrintų, ar nėra kitų galimų galvos skausmo priežasčių. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), gali būti rekomenduojami, kad būtų išvengta kitų neurologinių sutrikimų.

Gydymas

Kitokios migrenos gydymas gali būti dviejų tipų: prevencinis ir simptominis. Prevencinis gydymas apima vaistus, tokius kaip beta blokatoriai, antidepresantai ar antikonvulsantai, kurie padeda sumažinti priepuolių dažnį. Simptominis gydymas apima skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) arba triptanai, kurie padeda sušvelninti jau prasidėjusius priepuolius. Be to, alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip akupunktūra, biofeedback ir gyvenimo būdo pokyčiai, taip pat gali būti naudingi pacientams, siekiant sumažinti migrenos epizodų dažnį ir intensyvumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas