Kitos Alzheimerio (Alzheimer) ligos formos

Anatomija

Kitos Alzheimerio (Alzheimer) ligos formos yra neurodegeneracinės ligos, kurios paveikia smegenis, ypač atminties, mąstymo ir elgesio funkcijas. Šios ligos metu atsiranda neuronų degeneracija ir smegenų audinio nykimas, ypač hipokampe ir žievėje, kurie yra atsakingi už atmintį ir pažinimą. Paveikti regionai dažnai apima temporalinę, parietalinę ir priekinę smegenų skiltis. Dėl šių pokyčių sutrinka neurotransmiterių, tokių kaip acetilcholinas, pusiausvyra, kas lemia pažinimo sutrikimus ir elgesio pokyčius.

Ligos aprašymas

Kitos Alzheimerio ligos formos apima įvairias ligos atmainas, kurios gali turėti skirtingus simptomus ir eigą, tačiau visos jos yra susijusios su pažinimo funkcijų pablogėjimu. Tai yra progresuojanti liga, kuri gali trukti daugelį metų, ir galiausiai sukelti rimtus kasdienio gyvenimo sunkumus. Ši liga nėra tik atminties praradimas, bet apima ir kitus pažinimo aspektus, tokius kaip kalba, orientacija ir sprendimų priėmimas. Dėl didėjančio sergamumo šia liga, ypač senėjant gyventojams, ji tampa vis svarbesne visuomenės sveikatos problema.

Ligos priežastis

Pagrindinės Kitos Alzheimerio ligos formų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos yra susijusios su genetiniais, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniais. Genetiniai rizikos veiksniai, tokie kaip apolipoproteino E (ApoE) genas, gali padidinti ligos išsivystymo tikimybę. Be to, uždegiminiai procesai smegenyse, beta-amiloido plokštelių kaupimasis ir neurofibrilinių gijų formavimasis gali prisidėti prie neuronų pažeidimo ir mirties. Aplinkos veiksniai, tokie kaip užterštumas, ir gyvenimo būdo faktoriai, tokie kaip fizinio aktyvumo stoka, taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 65 metų žmonės yra labiau linkę sirgti šia liga.
• Genetika – šeimos istorija, susijusi su Alzheimerio liga, gali padidinti riziką.
• Širdies ir kraujagyslių ligos – hipertenzija, diabeto ir cholesterolio problemos gali padidinti ligos tikimybę.
• Fizinio aktyvumo stoka – reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti Alzheimerio ligos riziką.
• Socialinė izoliacija – mažas socialinis aktyvumas ir izoliacija gali prisidėti prie didesnės rizikos.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti lengvi atminties sutrikimai, tokie kaip pamiršimas neseniai įvykusių įvykių.
• Vėliau gali pasireikšti kalbos sunkumai, sunkumai suprantant ir naudojant kalbą.
• Pažinimo sutrikimai, tokie kaip problemos su planavimu, organizavimu ir sprendimų priėmimu.
• Emocinės ir elgesio problemos, įskaitant nuotaikų svyravimus, depresiją ir nerimą.
• Galiausiai liga gali sukelti sunkumų su kasdienėmis veiklomis, tokiomis kaip maisto ruošimas ar asmeninė higiena.

Diagnostika

Diagnostika apima detalią medicininę istoriją, neurologinį ištyrimą ir pažinimo testus. Gydytojai gali atlikti neuropsichologinius testus, kad įvertintų atminties, kalbos ir problemų sprendimo gebėjimus. Taip pat gali būti naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kad būtų galima nustatyti smegenų struktūrinius pokyčius. Nors nėra specifinio laboratorinio tyrimo, kuris patvirtintų Alzheimerio ligą, biomarkeriai, tokie kaip beta-amiloido ir tau baltymų lygiai, gali būti tiriami skysčiuose.

Gydymas

Šiuo metu nėra gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti Alzheimerio ligą. Tačiau yra vaistų, kurie gali padėti valdyti simptomus, tokių kaip cholinesterazės inhibitoriai, kurie padidina acetilcholino kiekį smegenyse, ir memantino, kuris padeda reguliuoti glutamato lygį. Be vaistų, nemedicininiai gydymo metodai, tokie kaip kognityvinė terapija, užsiėmimai, socialinė veikla ir fizinis aktyvumas, gali padėti gerinti gyvenimo kokybę ir sulėtinti ligos progresavimą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip genų terapija ir imunoterapija, yra tiriamos, tačiau jų efektyvumas ir saugumas dar nėra visiškai patvirtinti.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas