Kitos aspergiliozės formos

Anatomija

Kitos aspergiliozės formos yra susijusios su žmogaus anatomija, ypač su kvėpavimo sistema. Aspergiliozė, sukeliama grybų Aspergillus, dažniausiai veikia plaučius, tačiau gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip sinusus, odą, centrinę nervų sistemą ir netgi kraujotaką. Paveiktos sistemos dažnai reaguoja į grybelinę infekciją uždegimu, kuris gali sukelti audinių pažeidimus ir funkcijos sutrikimus.

Ligos aprašymas

Kitos aspergiliozės formos apima įvairias klinikines būkles, kurias sukelia Aspergillus genties grybai. Šios ligos gali pasireikšti skirtingais simptomais ir sunkumo laipsniais, pradedant nuo lengvo bronchito iki sunkių invazinių infekcijų. Svarbu, kad šios ligos būtų atpažįstamos ir gydomos, kadangi jos gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač imunodeficitiniams pacientams. Aspergiliozė yra svarbi ne tik dėl jos klinikinių pasireiškimų, bet ir dėl didelio mirtingumo, kuris gali būti susijęs su invazinėmis formomis.

Ligos priežastis

Pagrindinės kitos aspergiliozės formos priežastys yra grybelinės infekcijos, kurias sukelia Aspergillus genties grybai. Šie grybai yra plačiai paplitę aplinkoje, ypač drėgnose ir šiltose vietose. Infekcija gali kilti įkvėpus sporų, kurios patenka į kvėpavimo takus. Be to, gali būti ir kitų mechanizmų, tokių kaip odos pažeidimai, kurie leidžia grybams patekti į organizmą. Rizikos veiksniai, tokie kaip imuninės sistemos silpnumas, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Imunodeficitas: Žmonės, turintys silpną imuninę sistemą, pavyzdžiui, sergantys ŽIV/AIDS, vėžiu ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau linkę susirgti aspergilioze.
• Plaučių ligos: Tokios ligos kaip lėtinis bronchitas ar astma gali padidinti riziką, nes pažeistos plaučių funkcijos gali palengvinti grybelinės infekcijos vystymąsi.
• Diabetas: Diabetu sergantys pacientai turi didesnę riziką susirgti aspergilioze, kadangi jų imuninė sistema gali būti paveikta.

Simptomai

• Pagrindiniai kitos aspergiliozės formų simptomai gali apimti kosulį, krūtinės skausmą, dusulį, karščiavimą ir nuovargį. Lengvos formos gali pasireikšti tik lengvu diskomfortu, tuo tarpu sunkesnės formos gali sukelti rimtų kvėpavimo pasunkėjimų, hemoptozę (kraujavimą iš plaučių) ir net organų nepakankamumą.

Diagnostika

Diagnostika prasideda nuo anamnezės ir fizinio ištyrimo. Paprastai naudojami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, kurie gali nustatyti grybelinių antigenų ar antikūnų buvimą. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, rentgeno nuotraukos ar kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti plaučių būklę. Svarbu atlikti ir mikrobiologinius tyrimus, kad būtų patvirtinta diagnozė.

Gydymas

Kitos aspergiliozės formos gydymas paprastai apima priešgrybelinius vaistus, tokius kaip vorikonazolas ar itrakonazolas. Gydymo trukmė ir pasirinkimas priklauso nuo ligos sunkumo ir paciento imuninės būklės. Be to, gali būti taikomos ir nemedicininės priemonės, tokios kaip aplinkos sąlygų gerinimas, kad būtų sumažintas grybelinių sporų poveikis. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir monokloninius antikūnus, kurie gali padėti pagerinti gydymo efektyvumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas