Kitos bakterinės zoonozinės ligos, neklasifikuojamos kitur

Anatomija

Kitos bakterinės zoonozinės ligos, neklasifikuojamos kitur, dažnai paveikia žmogaus imuninę sistemą, virškinimo traktą ir kvėpavimo takus. Šios ligos gali sukelti uždegimines reakcijas, kurios pažeidžia audinius ir organus, priklausomai nuo bakterijų rūšies ir jų poveikio organizmui. Pavyzdžiui, kai kurios bakterijos gali sukelti sisteminį uždegimą, kuris paveikia visus organus, o kitos gali lokalizuotis konkrečioje srityje, pvz., žarnyne, sukeldamos enteritą arba plaučiuose, sukeldamos pneumoniją.

Ligos aprašymas

Kitos bakterinės zoonozinės ligos, neklasifikuojamos kitur, apima įvairias bakterijų sukeltas infekcijas, kurias galima perduoti iš gyvūnų žmonėms. Šios ligos yra svarbios dėl jų gebėjimo sukelti rimtas sveikatos problemas, taip pat dėl jų plitimo rizikos per kontaktą su užkrėstais gyvūnais arba jų produktais. Bakterinės zoonozės gali sukelti epidemijas, todėl jų stebėjimas ir kontrolė yra esminė visuomenės sveikatos užduotis.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra įvairios bakterijos, kurios gali būti perduodamos iš gyvūnų žmonėms. Dažniausiai pasitaikančios bakterijos apima Salmonella, Campylobacter, Leptospira ir Brucella. Mechanizmai, per kuriuos bakterijos patenka į organizmą, gali būti per užkrėstą maistą, vandenį, tiesioginį kontaktą su užkrėstais gyvūnais ar jų išmatomis. Rizikos faktoriai gali būti susiję su gyvūnų auginimu, maisto ruošimu ir higienos praktika.

Rizikos faktoriai

• Kontaktas su užkrėstais gyvūnais – asmenys, dirbantys su gyvūnais, turi didesnę riziką užsikrėsti.
• Maisto higiena – netinkamai paruoštas ar laikomas maistas gali būti infekcijos šaltinis.
• Vandens kokybė – užkrėstas vanduo gali būti bakterijų šaltinis.
• Imuninės sistemos silpnumas – žmonės su susilpnėjusia imunine sistema yra labiau pažeidžiami.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti karščiavimas, viduriavimas, pilvo skausmas, vėmimas ir raumenų skausmai. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, lengvo diskomforto, iki sunkių, tokių kaip stiprus dehidratacija ar sepsis, reikalaujantis skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Diagnozuojant šią ligą, dažnai naudojami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo, išmatų ar audinių mėginių analizė, siekiant nustatyti bakterijų buvimą. Be to, gali būti atliekami serologiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti organizmo atsaką į infekciją. Klinikinė istorija ir simptomai taip pat yra svarbūs diagnozuojant ligą.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo bakterijų rūšies ir ligos sunkumo. Dažniausiai naudojami antibiotikai, kurie efektyviai naikina bakterijas. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, ypač sergant sunkiu viduriavimu ar vėmimu. Be to, gali būti taikomi nemedicininiai sprendimai, tokie kaip dietos keitimas ir probiotikų vartojimas, siekiant atkurti žarnyno mikroflorą. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija, taip pat gali būti tiriamos tolesniuose tyrimuose.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas