Kitos būklės, pasireiškusios dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] ligos

Anatomija

Kitos būklės, pasireiškusios dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos, dažniausiai pažeidžia imuninę sistemą, ypač T limfocitus. ŽIV virusas atakuoja CD4+ T ląsteles, kurios atlieka esminį vaidmenį organizmo imuniniame atsake. Dėl šio proceso imuninė sistema silpnėja, todėl organizmas tampa labiau pažeidžiamas įvairioms infekcijoms ir ligoms. Be to, ŽIV gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip plaučiai, kepenys, inkstai ir centrinė nervų sistema, sukeldamas įvairius simptomus ir komplikacijas.

Ligos aprašymas

Kitos būklės, pasireiškusios dėl ŽIV, apima įvairias infekcijas, vėžinius susirgimus ir kitas ligas, kurios atsiranda dėl susilpnėjusios imuninės sistemos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir gali būti mirtina, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. ŽIV infekcija gali progresuoti iki AIDS (įgyto imunodeficito sindromo), kai organizmo imuninė sistema tampa labai pažeidžiama, leidžiant vystytis įvairioms oportunistinėms infekcijoms ir vėžiui.

Ligos priežastis

Pagrindinė ŽIV ligos priežastis yra žmogaus imunodeficito virusas, kuris perduodamas per kraują, sperma, makšties sekretus ir motinos pieną. Virusas gali patekti į organizmą per pažeistą odą ar gleivinę, dažniausiai per nesaugius lytinius santykius, dalijantis adatomis arba nuo užkrėstos motinos naujagimiui. Rizikos veiksniai apima nesaugius lytinius santykius, intraveninį narkotikų vartojimą, taip pat netinkamą profilaktiką ir gydymą.

Rizikos faktoriai

• Asmenys, turintys nesaugių lytinių santykių, ypač su keliais partneriais, yra didesnėje rizikoje užsikrėsti ŽIV.
• Intraveniniai narkotikų vartotojai, kurie dalijasi adatomis, taip pat yra itin pažeidžiami.
• Asmenys, turintys ŽIV užsikrėtusių partnerių, patiria didesnę infekcijos riziką.
• Moterims, kurios yra užsikrėtusios ŽIV nėštumo metu, kyla rizika perduoti virusą kūdikiui.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti gripui panašūs, įskaitant karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus ir nuovargį. Vėliau gali pasireikšti sunkesni simptomai, tokie kaip nuolatinis karščiavimas, svorio kritimas, naktiniai prakaitavimai, limfmazgių padidėjimas ir lėtai gydomos infekcijos.
• Asmenims, sergantiems AIDS, gali išsivystyti įvairios oportunistinės infekcijos, tokios kaip pneumocistinė pneumonija, tuberkuliozė, ir įvairūs vėžiai, pavyzdžiui, Kaposi sarkoma.

Diagnostika

ŽIV diagnostika paprastai atliekama naudojant kraujo tyrimus, kurie nustato viruso antikūnus arba patį virusą. Pagrindiniai tyrimai apima ELISA (enzimo imunologinės analizės) testą, kuris gali nustatyti antikūnus, ir PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testą, kuris nustato viruso genetinę medžiagą. Papildomi tyrimai gali būti atliekami siekiant įvertinti imuninės sistemos būklę, pavyzdžiui, CD4+ ląstelių skaičius.

Gydymas

ŽIV gydymas apima antiretrovirusinę terapiją (ART), kuri padeda slopinti viruso dauginimąsi organizme. Ši terapija sumažina viruso kiekį kraujyje, leidžia imuninėms ląstelėms atsigauti ir sumažina galimybes perduoti virusą kitiems. Be to, pacientams gali būti skiriama profilaktinė terapija prieš oportunistines infekcijas. Nors šiuo metu nėra visiško išgydymo, modernios terapijos leidžia žmonėms gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą, net ir sergant ŽIV.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas