Kitos bursopatijos

Anatomija

Kitos bursopatijos yra liga, susijusi su bursos struktūromis, kurios yra mažos, skysčiu užpildytos ertmės, esančios tarp kaulų, sausgyslių ir raumenų. Šios struktūros suteikia amortizaciją ir sumažina trintį, leidžiančią sklandų judėjimą. Pagrindinės bursos yra lokalizuotos sąnariuose, tokiuose kaip keliai, alkūnės, petys ir klubai. Kai bursos tampa uždegusios, tai gali sukelti skausmą, patinimą ir judėjimo apribojimus, paveikdamos bendrą judėjimo funkciją.

Ligos aprašymas

Kitos bursopatijos apima uždegiminius procesus, kurie atsiranda bursos audiniuose, ir gali būti susiję su įvairiomis priežastimis, įskaitant traumą, per didelį krūvį ar infekciją. Ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama suaugusiems žmonėms. Kitos bursopatijos yra svarbios, nes jos gali reikšmingai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sumažindamos judrumą ir sukeldamos nuolatinį skausmą.

Ligos priežastis

Pagrindinės kitos bursopatijos priežastys apima mechaniškai sukeliamus pažeidimus, kurie atsiranda dėl nuolatinio sąnario apkrovimo, pavyzdžiui, sporto metu ar ilgalaikio kūno padėties. Taip pat infekcijos, tokios kaip septinis bursitas, gali sukelti uždegimą. Autoimuninės ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, taip pat gali prisidėti prie bursopatijos atsiradimo. Be to, medžiagų apykaitos sutrikimai, tokie kaip podagra, gali sukelti skysčių kaupimąsi bursos ertmėje.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės yra labiau linkę į bursopatiją dėl natūralios sąnarių dėvėjimosi.
• Fizinis aktyvumas – sportininkai ar žmonės, dirbantys fizinį darbą, dažniau patiria traumų.
• Mediciniai sutrikimai – autoimuninės ligos, diabetas ar medžiagų apykaitos sutrikimai gali padidinti riziką.
• Perteklinis svoris – didesnis kūno svoris sukelia didesnę apkrovą sąnariams ir bursoms.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima skausmą, patinimą, šilumą ir paraudimą aplink paveiktą sąnarį. Skausmas gali būti nuolatinis arba pasikartojantis, dažnai sustiprėjantis judant. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti judėjimo apribojimai, o sunkiais atvejais gali atsirasti pūlinys, jei bursitas yra infekcinis.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamų fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas vertina skausmo lokalizaciją ir patinimą. Papildomi tyrimai gali apimti rentgeno nuotraukas, kad būtų pašalintos kitos sąnarių problemos, ir ultragarsą arba MRT, kad būtų įvertinta bursos būklė. Jei įtariama infekcija, gali būti atliekama bursos punkcija, siekiant ištirti skystį ir nustatyti infekcijos priežastį.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininis gydymas dažnai apima priešuždegiminius vaistus, tokius kaip ibuprofenas, arba kortikosteroidų injekcijas, siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą. Fizioterapija taip pat gali būti naudinga, siekiant sustiprinti aplinkinius raumenis ir pagerinti sąnario judrumą. Nemedicininiai sprendimai apima šaltus kompresus, poilsį ir sąnario stabilizavimą. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip biologiškai aktyvių medžiagų naudojimas, vis labiau populiarėja, tačiau jų efektyvumas vis dar tiriamas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas