Kitos dorsopatijos, neklasifikuojamos kitur

Anatomija

Kitos dorsopatijos, neklasifikuojamos kitur, yra ligų grupė, kuri paveikia žmogaus stuburą ir aplinkinius audinius. Stuburas, kaip centrinė kūno ašis, sudarytas iš slankstelių, tarpslankstelinių diskų, raiščių ir raumenų, yra atsakingas už kūno stabilumą ir judėjimą. Šios ligos dažniausiai susijusios su degeneraciniais pokyčiais, kurie gali paveikti tarpslankstelinius diskus, raiščius ir raumenų sistemą, sukeldami skausmą ir judėjimo apribojimus. Be to, nervų šaknelių suspaudimas gali sukelti neurologinius simptomus, tokius kaip tirpimas ar silpnumas galūnėse.

Ligos aprašymas

Kitos dorsopatijos, neklasifikuojamos kitur, apima įvairius stuburo sutrikimus, kurie nėra aiškiai priskiriami kitoms klasikinėms ligoms. Tai gali būti degeneracinės stuburo ligos, tokios kaip osteochondrozė, spondilozė ar tarpslankstelinio disko išvarža, tačiau be specifinio diagnozavimo. Šios ligos dažnai sukelia lėtinį skausmą ir diskomfortą, kas gali reikšmingai paveikti paciento gyvenimo kokybę. Dėl šių sutrikimų svarbu atskirti, kad nors jie nėra klasifikuojami kaip atskira liga, jų poveikis organizmui gali būti labai rimtas.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti susijusios su senėjimo procesu, genetiniais veiksniais, per dideliu fiziniu krūviu, neteisinga laikysena, traumomis ir nutukimu. Degeneraciniai pokyčiai stubure gali būti rezultatas ilgalaikio streso, kuris sukelia tarpslankstelinių diskų nusidėvėjimą ir stuburo struktūrų pažeidimus. Taip pat gali prisidėti uždegiminiai procesai ir medžiagų apykaitos sutrikimai, kurie gali paveikti audinių regeneraciją.

Rizikos faktoriai

• Amžius – su amžiumi didėja degeneracinių pokyčių tikimybė stubure.
• Genetika – šeimos istorija stuburo sutrikimų gali padidinti riziką.
• Fizinė veikla – per didelis fizinis krūvis ar netinkama laikysena gali prisidėti prie stuburo problemų.
• Nutukimas – papildomas svoris didina stuburo apkrovą, sukeldamas didesnį stresą.
• Traumos – ankstesnės traumos gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nugaros skausmą, kuris gali būti tiek ūmus, tiek lėtinis. Skausmas gali plisti į galūnes, sukelti tirpimą ar silpnumą. Kiti simptomai apima raumenų spazmus, judėjimo apribojimus, sunkumus atliekant kasdienes veiklas ir nuovargį. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti neurologiniai simptomai, priklausomai nuo to, ar nervai yra suspausti.

Diagnostika

Diagnozuojant kitas dorsopatijas, neklasifikuojamas kitur, dažniausiai naudojami klinikiniai tyrimai, kurie apima paciento anamnezės surinkimą ir fizinę apžiūrą. Gydytojai gali rekomenduoti vaizdinius tyrimus, tokius kaip rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kad geriau įvertintų stuburo struktūras ir nustatytų galimus pažeidimus.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti skausmo malšinimo vaistus, uždegimą slopinančius vaistus, fizioterapiją ir reabilitaciją. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, pavyzdžiui, svorio mažinimą, fizinį aktyvumą ir ergonomiškos laikysenos laikymąsi. Naujausios terapijos galimybės gali apimti regeneracinę mediciną, pvz., kamieninių ląstelių terapiją, kuri gali padėti atkurti pažeistus audinius ir sumažinti skausmą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas